Po stipraus žemės drebėjimo Stambule sekė dar keli silpnesni drebėjimai
Trečiadienį Stambulą, didžiausią Turkijos miestą, supurtė 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, sukėlęs paniką tarp 16 mln. gyventojų. Nors didelės žalos ar aukų kol kas išvengta, vietos valdžia perspėja apie pavojų ir atšaukia viešus renginius[1].
Trečiadienį, 12:49 vietos laiku, Marmaros jūros pakrantėje, Silivri rajone, apie 80 km į vakarus nuo Stambulo, užfiksuotas 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimas. Turkijos nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo tarnyba (AFAD) pranešė, kad drebėjimo gylis siekė 6,92 km, o Vokietijos geofizikos tyrimų centras (GFZ) nurodė 10 km gylį. Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS) taip pat patvirtino, kad drebėjimas buvo negilus – apie 10 km gylyje, o jo epicentras buvo 40 km į pietvakarius nuo Stambulo[2].
Po pagrindinio smūgio užfiksuoti keli pakartotiniai drebėjimai, kurių stiprumas svyravo nuo 4,4 iki 5,3 balo. Drebėjimas buvo juntamas ne tik Stambule, bet ir kaimyninėse provincijose bei Izmiro mieste, esančiame 550 km į pietus nuo Stambulo. Pranešama, kad virpesiai buvo jaučiami net Bulgarijos sostinėje Sofijoje.
Stambule prasidėjo panika, žmonės bėgo į gatves
Stambulo gyventojai teigė, kad tai buvo vienas stipriausių drebėjimų, kurį jie jautė per pastaruosius metus. Žmonės pranešė, kad jų namuose krito lempos ir baldai, o pastatai stipriai siūbavo.
Selva Demiralp, Koc universiteto ekonomikos profesorė, pasakojo, kad drebėjimo metu buvo su šeima aukštame pastate:
„Tai buvo gana baisu. Kažkaip drebėjimo metu pajutome gilų paguodos jausmą – nes visa šeima buvo kartu.“
Ji pridūrė, kad jos šeima saugi ir pastate žalos nepatyrė, tačiau žmonės nerimauja, ar po šių drebėjimų nebus dar stipresnių smūgių.
Drebėjimas įvyko per viešąją šventę Turkijoje, todėl Stambulo valdžia nedelsdama atšaukė visus suplanuotus renginius. Pranešama, kad žmonės masiškai bėgo į gatves, daugelis susirūpinę stebėjo naujienas telefonuose ar skambino artimiesiems
Kol kas pranešama, jog buvo išvengta aukų
Kol kas pranešama apie minimalias pasekmes: TGRT televizija informavo, kad vienas žmogus susižalojo, per drebėjimą šokdamas iš balkono. Turkijos vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya nacionalinei televizijai „HaberTurk“ sakė, kad griuvusių pastatų pranešimų negauta, tačiau buvo užfiksuota žala kai kuriems pastatams.
Kucukcekmece rajono meras Kemalis Cebi vietos kanalui NTV teigė, kad „kol kas jokių neigiamų įvykių nėra“, tačiau paminėjo eismo spūstis ir tai, kad daug pastatų rajone jau yra rizikingi juose būti dėl didelio tankumo.
AFAD perspėjo gyventojus neiti į potencialiai pažeistus pastatus, o ministras Yerlikaya pranešė, kad ekstremalių situacijų tarnybos pradėjo „lauko vertinimus“ ir linki stiprybės visiems nukentėjusiems.
Stambulas – itin pažeidžiamas dėl savo geografinės padėties
Stambulas, kuriame gyvena 16 mln. žmonių – penktadalis visos Turkijos gyventojų – yra itin pažeidžiamas dėl savo geografinės padėties. Miestas yra vos 20 km į šiaurę nuo Šiaurės Anatolijos lūžio linijos, o Turkiją kerta dvi pagrindinės tektoninės linijos, todėl žemės drebėjimai čia dažni.
77.lt primena, jog 2023 m. vasario 6 d. pietų ir pietryčių Turkiją sukrėtė 7,8 balo stiprumo drebėjimas, po kurio sekė dar vienas galingas smūgis. Tada žuvo daugiau nei 53 000 žmonių Turkijoje ir dar 6 000 kaimyninėje Sirijoje, o šimtai tūkstančių pastatų buvo sugriauti arba pažeisti.
Nors Stambulas 2023 m. drebėjimo išvengė, šis tragiškas įvykis sustiprino baimes dėl galimo panašaus atvejo. Ekspertai nuolat pabrėžia miesto artumą lūžių linijoms. Reaguodama į šias grėsmes, Turkijos valdžia ir vietos administracijos pradėjo urbanistinės rekonstrukcijos projektus, stiprindamos rizikingus pastatus ir griovė pavojingus statinius.
