G. Šimkus tikina, kad mokesčių reforma atitinka Lietuvos banko siūlymus
Finansų ministerija praėjusią savaitę Seime užregistravo mokesčių pakeitimų projektus, kuriuos nemaža dalis Lietuvos gyventojų sutiko su pasipiktinimu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigiamai įvertino siūlomus mokesčius. Anot jo, tai žingsnis link teisingesnės sistemos, mažinančios „gyvulių ūkį“ – skirtingą pajamų apmokestinimą.
„Teigiamai vertiname siūlymą didinti nekilnojamojo turto mokesčio visuotinumą, išlaikant progresyvius, bet ne pernelyg didelius tarifus“, – antradienį sakė G. Šimkus, pažymėdamas, kad tai atliepia LB rekomendacijas[3].
Komentuodamas Finansų ministerijos pateiktus mokesčių pertvarkos projektus, G. Šimkus pritarė ir siūlomam lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui:
„Matome, kad Finansų ministerija pasiūlė mažinti esamas lengvatas, kurios daug kainuoja biudžetui, ir tai buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos banko siūlymų, kaip finansuoti gynybos poreikių didinimą – būtent eiti per lengvatas. Teigiamai vertiname ir lengvatinio tarifo didinimą.“
Ypač palankiai Šimkus vertina naująjį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) modelį, kuris taikomas ne pagal pajamų rūšį, o jų sumą:
„Finansų ministerija bando mažinti įvairių pajamų apmokestinimo skirtumus – velnias ten slypi detalėse, bet tai yra žingsnis teisinga kryptimi, mažinant gyvulių ūkį ir skirtingo pajamų apmokestinimo reiškinį Lietuvoje.“
Finansų ministerija siūlo progresinius tarifus ir visų pajamų sumavimą
77.lt primena, jog Finansų ministerija balandžio 16 d. užregistravo naują GPM įstatymo projektą, kuris nuo 2026 m. pradėtų taikyti keturis progresinius tarifus visoms metinėms pajamoms[2]:
- 20 % – pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t. y. apie 82 800 eurų;
- 25 % – nuo 36 iki 60 VDU (iki 138 000 eurų);
- 32 % – nuo 60 iki 120 VDU (iki 276 000 eurų);
- 36 % – pajamoms virš 120 VDU (daugiau nei 276 000 eurų).
Skirtumas nuo dabartinės sistemos – visos gyventojų pajamos (išskyrus dividendus ir pelno paskirstymą MB ar IĮ nariams) bus sumuojamos į vieną sumą ir apmokestinamos pagal šią skalę. Tai reiškia, kad net vienkartinės ar atsitiktinės pajamos – kaip, pavyzdžiui, paveldėtas turtas ar parduotas nekilnojamasis turtas – pateks į bendrą metinį pajamų „katilą“. Be to, ir patys mokesčiai bus kur kas didesni nei iki šiol.
Be to, Finansų ministerija siekia suvienodinti skirtingų pajamų apmokestinimą – kad individualios veiklos pajamos nebebūtų apmokestinamos palankesniu 15 % tarifu, o atitiktų darbo užmokesčio apmokestinimą. O tai, nors ministerijos teigimu esą sumažins nelygybę, tačiau praktikoje gali demotyvuoti žmones imtis papildomos veiklos, investuoti ar net apskritai bus skatinta veikla šešėlyje.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija jau išreiškė susirūpinimą[3], kad reforma gali smarkiai paveikti viduriniąją klasę. Asmenys, gaunantys pajamas iš įvairių šaltinių (NT, investicijų, individualios veiklos), bus baudžiami už aktyvumą.
Finansų ministerija siūlo didesnį NT mokestį ir lengvatinio PVM šildymui panaikinimą
Be GPM pakeitimų, Finansų ministerija siūlo:
- NT mokestį taikyti nuo 40 000 eurų vertės (0,1 % iki 200 000 eurų, 0,2 % iki 400 000 eurų, 0,5 % iki 600 000 eurų, o virš 600 000 – 1 %).
- Lengvatinio PVM tarifo didinimą nuo 9 % iki 12 % (apgyvendinimui, keleivių vežimui, kultūrai).
- Standartinį 21 % PVM sugrąžinti šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.
- Cukraus mokestį – saldintiems nealkoholiniams gėrimams, jei cukraus/saldiklių kiekis viršija 5 g/100 ml.
Dėl naujojo NT mokesčio Lietuvos gyventojai net planuoja mitingą, kuris įvyks šį sekmadienį. Protestas įvyks 15 valandą, Vilniaus Katedros aikštėje.
„Iš pradžių buvo planuojama rinktis prie Seimo, tačiau pasklido gandai, neva protestuotojai daužys langus, kils neramumai ir panašiai. Dėl saugumo sumetimų, siekiant išvengti provokatorių ar psichikos negalią turinčių asmenų veiksmų, renginys perkeltas prie Katedros.
Ten protestas vyks labai kultūringai: bus pakviesti „išbuožinimo“ mokesčio iniciatoriai ir šalininkai, kad jie galėtų pateikti savo argumentus dėl mokesčio reikalingumo, o mes įrodysime, kodėl jis yra nereikalingas.
Politikai bijo žmonių, todėl, minia privers juos rimtai apsvarstyti, ar jie nori eiti prieš žmones.“ – rėžė protesto organizatorius, visuomenininkas Raimondas Šimaitis[4].
