Medicina degraduoja? Lietuvos vaikai vis dažniau serga cukriniu diabetu ir kitomis sunkiomis ligomis
Per kone dešimtmetį Lietuvoje sparčiai mažėjo gimstamumas, tačiau vaikai ėmė gerokai labiau sirgti. Vis dažniau medikų kabinetus varstantys tėvai išgirsta širdį veriančias diagnozes – pradedant cukriniu diabetu, epilepsija, klausos defektais bei daugeliu kitų sutrikimų. Taip išeina, kad medicina kasdien žengia vis toliau, tik deja, gerokai atsiliekama kitose srityse, kas atsispindi ir statistikoje.
Remiantis Higienos instituto (HI) pateikiamais rezultatais, lyginant 2004 ir 2022 metais fiksuotą 0-17 metų amžiaus vaikų sergamumą įvairiomis ligomis, pastarasis – gerokai išaugo. Pavyzdžiui, daugiau nei dvigubai išaugo sergančių cukriniu diabetu (2004-aisiais tokių buvo 0,9 proc., o jau 2022 m. – 2,4 proc.), lėtiniu otitu (atitinkamai sergančiųjų buvo 15,5 ir 47,9 proc.), diagnozuojamų klausos defektų (atitinkamai 1,6 ir 5,1 proc.), alerginiu rinitu (13,2 ir 61,2 proc.), astma (17,0 ir 39,6 proc.), atropatijomis (31,1 ir 64,5 proc.)[1].
Dideli pokyčiai neigiama linkme fiksuojami ir kitų susirgimų tarpe: pavyzdžiui, dar 2024-aisias anemiją turinčių vaikų kiekis siekė 12,8 proc., o tuo tarpu po beveik dešimtmečio tokių jau buvo 21,9 proc.
Sergančiųjų epilepsija gretos taipogi gerokai išsiplėtė – štai prieš daugiau nei dešimtmetį tokių buvo 4 proc., o 2022-aisiais šis skaičius išaugo iki 6,8 proc.
Ženkliai išaugo ir vaikų, kuriems diagnozuojamos nereumatinės vožtuvų ydos, kiekis – nuo buvusių 8,8 iki 12,4 proc. Sergančiųjų gripu kiekis taip pat atitinkamai išaugo nuo 27,6 iki 35,2 proc., dermatitu ir egzema – nuo 65,6 iki 79,7 proc.
Tėvai dalinasi: gydymo įstaigose stengiamasi „prirašyti“ astmą?
Tuo tarpu mažamečius auginančių tėvų nuomonės šiuo klausimu įvairios ir, panašu, kad teisingą atsakymą rasti labai sunku. Vieni tvirtina, kad dėl visų augančių susirgimų vaikų ir suaugusiųjų tarpe yra kaltos šiuolaikinės vakcinos, o kiti dalinasi kiek kitokia patirtimi – pasak jų, gydymo įstaigose galimai yra iškraipoma statistika stengiantis vienus ar kitus susirgimus „prirašyti“ visiems, kurie turi bent kiek panašių simptomų, tačiau realiai liga nėra diagnozuojama. Ir vienas iš tokių – astma.
Nepaisant pateiktos statistikos, iš kurios matyti, jog sergančiųjų astma vaikų kiekis išaugo dvigubai, tėveliai dalinasi istorijomis, kad esą astmos diagnozę stengiamasi prirašyti kone visiems sergantiesiems.
„Prisimenu, patekom su tada dar mažyte dukrele į Antakalnio klinikas, kur 3 dienas gydytoja primygtinai reikalavo pasirašyti, kad kūdikiui astma, pasakiau, kad tai tikrai ne astma, puikiai žinau, kaip jos priepuoliai atrodo, ir nieko aš nepasirašysiu. Iškeliavom iš ligoninės, ilgai dar stebėjo vaiką „dėl astmos“, bet taip niekada ji ir nepasirodė.“ – dalinosi viena mama.
Kita tvirtino, kad esą viena iš skrandžio bakterijų yra taipogi nurašoma astmai. O taip daroma, esą medikams pritingint „pasikapstyti giliau“ ir ieškoti tikrojo susirgimo.
Per penkmetį mažėjo vaikų gydytojų gretos
Tuo tarpu vaikų sveikatos priežiūros paslaugų statistika rodo, kad nors kai kurių specialistų, tokių kaip reumatologai ar odontologai, skaičius išaugo, bendras vaikų gydytojų skaičius per penkerius metus sumažėjo beveik 8 proc. 2023 m. vienas vaikas vidutiniškai lankėsi pas gydytojus apie 7 kartus per metus – dažniausiai tai darė 0–6 metų vaikai[2].
Profilaktinių vizitų metu vis dažniau diagnozuojamos regėjimo, laikysenos bei kalbos problemos, kurių atvejų per penkmetį žymiai padaugėjo.
Vaikų sergamumo struktūroje pirmauja kvėpavimo sistemos ligos, nors jų paplitimas mažėjo. Antroje vietoje – akių ir jų priedinių organų ligos, ypač tarp 5–9 metų vaikų, dažniau mergaitėms. Trečioje vietoje – neaiškios kilmės simptomai, tokie kaip pilvo ar dubens skausmai. Ketvirtą vietą užima traumos ir išoriniai sužalojimai, kurie dažniau fiksuoti berniukams, o penktoje – virškinimo sistemos ligos, dėl kurių dažniau kreipėsi mergaitės. 2023 m. daugiausia vaikų buvo guldyta į ligonines dėl kvėpavimo, virškinimo ir infekcinių ligų.
Kaltas sėslus gyvenimo būdas ir lėtinis stresas?
Cukrinio diabeto atvejų tarp vaikų daugėja sparčiau nei bet kada anksčiau, tačiau aiškių atsakymų, kodėl ši liga taip sparčiai plinta, kol kas nėra. Mokslininkai įtaria kelias pagrindines priežastis – genetinį polinkį, vis dažniau patiriamą lėtinį stresą, netaisyklingą mitybą bei sėslų gyvenimo būdą[3].
Anot gydytojos, vaikų endokrinologės Linos Orlovskojos, pastarieji du veiksniai ypač aktualūs šiandienos vaikams, kurių kasdienybė dažnai praleidžiama prie ekranų, o mitybos racione dominuoja perdirbtas maistas ir cukraus perteklius. Visos šios aplinkybės kuria palankią terpę vystytis ne tik 2 tipo diabetui, bet ir itin pavojingam 1 tipo diabetui.
Pirmo tipo cukrinis diabetas – tai autoimuninė liga, dažniausiai pasireiškianti vaikystėje ar jaunystėje. Jos metu organizmas pats sunaikina kasos ląsteles, gaminančias insuliną – hormoną, būtina gliukozei patekti į ląsteles. Be insulino cukrus kaupiasi kraujyje ir sukelia rimtus organizmo sutrikimus.
Simptomai pasireiškia gana greitai: vaikas tampa vangus, dažnai šlapinasi, jaučia stiprų troškulį, netenka svorio, gali vemti ar skųstis galvos skausmais. Deja, neretai tėvai į tokius požymius reaguoja pavėluotai – diagnozė nustatoma tik tada, kai vaikas jau atsiduria ligoninėje su gyvybei pavojinga diabetine ketoacidoze.
Skirtingai nei 1 tipo, 2 tipo diabetas vystosi iš lėto, tačiau vis dažniau nustatomas ir vaikams, ypač tiems, kurie turi antsvorio ar paveldimą polinkį. Dėl organizmo audinių atsparumo insulinui gliukozė sunkiai patenka į ląsteles, o ilgainiui pažeidžiami inkstai, akys, nervų sistema. Ši liga dažnai nustatoma tik po metų ar net dešimtmečių, kai pasireiškia jos komplikacijos. Todėl itin svarbu profilaktiškai tikrinti cukraus kiekį kraujyje – net jei vaikas nesiskundžia jokiais simptomais. Ankstyva diagnozė ir ligos kontrolė – vienintelis kelias užkirsti kelią sunkesniems padariniams.
