Kinijos investiciniai fondai nebenori bendradarbiauti su JAV fondais
JAV ir Kinijos prekybos karas įgauna naują atspalvį – Kinijos valstybiniai investiciniai fondai pradėjo trauktis iš naujų investicijų į amerikiečių privačius kapitalo fondus. Tai – aiškus signalas, kad Pekinas nusprendė rimtai atsakyti į JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtus tarifus ir ekonominę konfrontaciją.
Pastarosiomis dienomis keli Kinijos valstybiniai fondai sustabdė investicijas į JAV registruotus privačius kapitalo fondus[1]. Apie šį pokytį kalbėjo net septyni aukšto rango privataus kapitalo vadovai, gerai susipažinę su visa situacija. Pasak jų, šis sprendimas priimtas po aiškaus Kinijos vyriausybės spaudimo[2].
Kai kurie fondai, kaip nurodė privačių investicijų fondų vadovai, netgi siekia nebebūti įtraukti į jokius JAV įmonių sandorius, net jei investicija vykdoma per kitose šalyse registruotus privataus kapitalo fondus.
Šis pokytis prasidėjo būtent tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naujus muitus Kinijos prekėms, kurių tarifai siekia net 145 proc. Pekinas neliko skolingas – Kinija paskelbė atsakomąsias priemones, įvesdama 125 proc. muitus amerikietiškai produkcijai.
Kinijos valstybiniai investiciniai fondai renkasi sandorius su kitomis valstybėmis
Vienas iš reikšmingiausių Kinijos valstybinių investicinių fondų – Kinijos investicijų korporacija (CIC) – aktyviai stabdo investicijas į JAV privačius kapitalo fondus. Tarp fondų, į kuriuos CIC investavo milijardus dolerių per pastaruosius dešimtmečius, yra tokios garsios JAV privataus kapitalo bendrovės kaip „Blackstone“, „TPG“ ir „Carlyle Group“[3].
Jau kelerius metus pastebėtas CIC investicijų į JAV fondus sulėtėjimas dabar virsta visišku atsitraukimu. CIC vis dažniau renkasi investicinius sandorius kitose valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, Saudo Arabijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir Italijoje, bandydama diversifikuoti savo portfelį.
Pasak analitikų, Kinijos suverenūs fondai, tokie kaip CIC ir Valstybinė užsienio valiutos administracija (SAFE), iki šiol turėjo didelę reikšmę JAV privataus kapitalo rinkai. Šių fondų valdomas turtas siekia trilijonus JAV dolerių: 2023 m. CIC valdė apie 1,35 trilijono dolerių, o SAFE – apie 1 trilijoną dolerių. Apie ketvirtį šio turto buvo investuota būtent į alternatyvias turto klases, įskaitant JAV privačius kapitalo fondus.
Kinijos investicijų nutraukimas gali paveikti ir kitas rinkas
Šis Kinijos sprendimas jau sukėlė nerimą ne tik JAV, bet ir kitų šalių investuotojų tarpe. Pavyzdžiui, Kanados ir Europos pensijų fondai taip pat pradėjo persvarstyti savo įsipareigojimus JAV privačių fondų atžvilgiu, atsižvelgdami į dabartinę geopolitinę aplinką bei rizikas, susijusias su besitęsiančiu JAV ir Kinijos konfliktu.
„Blackstone“ prezidentas Jonathanas Gray’us patvirtino, kad geopolitinė įtampa verčia klientus iš naujo vertinti investicijų kryptis
„Mes jaučiame, kad pasaulio investuotojai vis dažniau kelia klausimus apie situaciją JAV“, – teigė J. Gray’us.
Per netiesiogines investicijas Kinija ilgą laiką valdė didelį kapitalą JAV
Kol Vakarų šalių reguliuotojai ribojo tiesiogines Kinijos investicijas į savo infrastruktūrą ir kompanijas, Pekinas savo kapitalą sėkmingai investavo netiesiogiai – būtent per JAV privačius kapitalo fondus. Per šiuos fondus Kinijos valstybė iš esmės netiesiogiai valdė milžinišką kapitalą JAV ir Europos įmonėse.
Tarp JAV fondų, kurie per pastaruosius metus sulaukė Kinijos valstybinių investuotojų paramos, yra tokie gigantai kaip „Global Infrastructure Partners“, pernai įsigytas „BlackRock“, taip pat „Thoma Bravo“, „Vista Equity Partners“, „Carlyle“ ir „Blackstone“.
