Savitarnos kasos ir skaitmenizacija kelia iššūkių senjorams
Sparčiai plintant savitarnos kasoms ir skaitmeninėms technologijoms, vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau susiduria su iššūkiais apsipirkdami parduotuvėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo sprendimą – užtikrinti, kad senjorus prekybos tinkluose aptarnautų parduotuvės darbuotojai.
Ministrė I. Ruginienė pabrėžia, kad skaitmenizacija, nors ir atveria naujas galimybes, ne visiems yra lengvai prieinama.
„Atsižvelgiant į tai, ką kalba ir patiria vyresnio amžiaus žmonės, siūlau prekybos tinkluose numatyti galimybę, kad senjorus galėtų aptarnauti vienas iš parduotuvės darbuotojų“, – siūlo ministrė. Jos teigimu, tyrimai rodo, kad dalis žmonių negali pasinaudoti skaitmeninių technologijų privalumais dėl įgūdžių trūkumo ar sunkumų naudojantis įrankiais.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje bazinius skaitmeninius įgūdžius turinčių vyresnio amžiaus žmonių dalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. 55–64 metų amžiaus grupėje tokius įgūdžius turi tik 31 proc. žmonių (ES – 42 proc.), o 65–74 metų grupėje – vos 13 proc. (ES – 25 proc.). Dėl šios priežasties senjorai dažnai jaučiasi priversti keisti savo pirkimo įpročius, nes įprasti apsipirkimo būdai tampa vis sunkiau prieinami.
Senjorams savitarnos kasos – neįveikiama kliūtis?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024 m. atliktas tyrimas „Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė atskirtis“ parodė, kad 34 proc. vyresnio amžiaus žmonių susiduria su sunkumais naudodamiesi savitarnos kasomis. Jiems iššūkių kelia prekių paieška, jų atskyrimas, orientacija ekrane ir skirtingos prekybos centrų sistemos.
„Ne visada aišku, kur, ką ir kada spausti“, – sako senjorai, dažnai prašantys darbuotojų pagalbos. Tačiau pagalba ne visada lengvai prieinama, nes darbuotojai būna užimti, o jų tenka laukti.
Senjorai taip pat pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos jiems dažnai yra nepatogios dėl su amžiumi susijusių sveikatos pokyčių. Silpstanti rega apsunkina teksto skaitymą, o suprastėjusi atmintis trukdo prisiminti, kaip naudotis įrenginiais. Be to, per maži šriftai ir paini mobiliųjų programėlių navigacija dar labiau komplikuoja situaciją. Dažni programų atnaujinimai ir nuolatiniai pokyčiai taip pat kelia sumaištį.
Mažinant senyvo amžiaus žmonių atskirtį siūloma užtikrinti, kad juos aptarnautų darbuotojai
Skaitmeninė atskirtis ne tik apsunkina senjorų apsipirkimą, bet ir daro įtaką jų savijautai. Pakitusios pirkimo sąlygos didina nepasitikėjimą savimi, priklausomybę nuo kitų žmonių ir net socialinę izoliaciją. Pirkdami internetu senjorai dažnai pasigenda galimybės gyvai ar telefonu pasikonsultuoti dėl iškilusių klausimų, o tai dar labiau riboja jų savarankiškumą.
„Dalis vyresnio amžiaus žmonių yra priversti keisti savo pirkimo įpročius, nes prekes ir paslaugas ne visuomet lengva įsigyti įprastu būdu“, – pažymi ministrė. Ji pabrėžia, kad skaitmeniniai pokyčiai turėtų būti diegiami palaipsniui, o ne skaitmeninės paslaugos, tokios kaip aptarnavimas kasose, privalo išlikti prieinamos, kad visi gyventojai turėtų lygias galimybes.
Reaguodama į šiuos iššūkius, I. Ruginienė siūlo prekybos tinklams įdiegti paprastą, bet efektyvią priemonę – užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmones kasose aptarnautų parduotuvės darbuotojai. Toks sprendimas leistų senjorams jaustis patogiau ir išvengti streso, susijusio su savitarnos kasų naudojimu. Be to, tai padėtų sumažinti socialinę atskirtį ir grąžintų senjorams pasitikėjimą savimi.
Ministrė taip pat ragina prekybos tinklus atsižvelgti į vyresnių žmonių poreikius ir ieškoti būdų, kaip padaryti apsipirkimą prieinamesnį. Pavyzdžiui, galėtų būti įrengtos specialios kasos, skirtos senjorams, arba aiškiau pažymėtos vietos, kur galima gauti darbuotojų pagalbą.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
