Siaučia nauja epidemija?
Jungtinėse Amerikos Valstijose autizmu sergančių vaikų skaičius auga, ši tendencija tęsiasi nuo 2000 m. Apie tai praneša JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC).[1]
Agentūros duomenimis, 2020 m. tarp aštuonerių metų vaikų autizmas buvo nustatytas 1 iš 36, o 2022 m. – jau 1 iš 31. Tai beveik penkis kartus daugiau nei 2000 m., kai CDC pirmą kartą pradėjo rinkti tokius duomenis.
Tyrimas atskleidė ir kitus pokyčius. Jeigu anksčiau didžiausi autizmo rodikliai buvo pastebėti baltiesiems ir vaikams iš turtingesnių šeimų, tai nuo 2018 metų situacija pradėjo keistis. Nuo 2020 m. tarp afro- ir lotyno amerikiečių vaikų buvo nustatyta daugiau autizmo atvejų, o ryšys su šeimos pajamomis duomenyse nustojo būti atsekamas.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nustatė, kad autizmo paplitimas yra tarp juodaodžių vaikų siekia 3,7 procento, tarp ispanakalbių vaikų – 3,3 procento ir 3,8 procento tarp azijiečių vaikų, palyginti su 2,8 procento tarp baltųjų vaikų.
Nors autizmo sutrikimai tradiciškai dažniau registruojami berniukams, ką gali lemti genetinis veiksnys, pastaraisiais metais taip pat padidėjo atvejų tarp mergaičių skaičius, nes daugiau dėmesio buvo skiriama netiesioginiams šių ligų požymiams, kurie aiškiau pasireiškia paauglystėje. 2022 m. berniukų autizmas buvo nustatytas 3,4 karto dažniau nei mergaičių, palyginti su 3,8 karto 2020 m., teigė CDC.
Tyrimas taip pat nustatė didelius geografinius sutrikimų diagnozavimo skirtumus: Kalifornijoje autizmas buvo diagnozuotas 5,3 procento aštuonmečių, palyginti su mažiau nei 1 procentu Teksase.
Ne viskas taip baisu, kaip galėjo pasirodyti
CDC pažymėjo, kad vaikų autizmo atvejų skaičiaus padidėjimą greičiausiai lemia geresnis šių sutrikimų suvokimas, taip pat dažnesni atrankos tyrimai, o ne didesnis pačios ligos paplitimas. Ši pozicija prieštarauja JAV sveikatos apsaugos sekretoriaus Roberto F. Kenedžio (Robert F. Kennedy) jaunesniojo pareiškimams, kuris, kaip primena „The New York Times“, anksčiau pranešė apie „siautėjančią autizmo epidemiją“ Jungtinėse Valstijose.[2]
R. Kenedis ne kartą bandė susieti autizmo atvejų augimą su vakcinacija, nepaisant daugelio tyrimų, kurie nerado jokio ryšio (tik klausimas – kas tuos tyrimus užsakė, nes pirma ir apie eksperimentinius kovidinius preparatus buvo teigiama tas pats – aut. past.). Tačiau sveikatos apsaugos ministras inicijavo vyriausybės tyrimą, kuris turėtų iš naujo apsvarstyti šį klausimą. Jam vadovaus analitikas Deividas Gejeris (David Geyer), žinomas dėl savo skeptiškos pozicijos vakcinų atžvilgiu.[3]
Be to, balandžio 11 d. F. Kenedis paskelbė apie naujos JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento iniciatyvos pradžią, kurios tikslas – iki šių metų rugsėjo būtų nustatytos autizmo „epidemijos“ priežastys. Šis sprendimas sulaukė daugelio autizmo spektro sutrikimų ekspertų kritikos.
„Mažai tikėtina, kad tai yra epidemija ta prasme, kad žmonės paprastai turi omenyje šį žodį“, – „The New York Times“ tikino Katerina Lord (Catherine Lord), psichologė ir autizmo tyrėja iš Kalifornijos universiteto Los Andžele Davido Geffeno medicinos mokyklos.
Pasak jos, autizmo atvejų skaičiaus didėjimą, be kita ko, galima paaiškinti diagnostinių kriterijų išplėtimu, įtraukiant lengvesnes sutrikimų formas, stigmos sumažėjimu ir geresniu informuotumu apie paramos paslaugas. Kartu ekspertas neneigia, kad autizmo atvejų skaičiaus didėjimui gali būti ir kitų priežasčių.
„Galime paaiškinti nemažai to, kas susiję su šiuo reiškinio, bet dar ne viską, – teigė ji, – Bet tai tikrai nesusiję su vakcinomis.“
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimai
Vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų socialinių ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus. Autizmo sukeliami raidos nukrypimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam individui pasireiškia skirtingo sunkumo simptomais. Pavyzdžiui, vieni vaikai gali kalbėti normaliai, kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.[4]
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Statistiškai autizmo sindromą turi apie 1 % populiacijos, berniukams sutrikimas nustatomas iki 5 kartų dažniau negu mergaitėms.
Autizmui būdingi pakitimai įvairiose smegenų zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis, tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė.
