Naujos taisyklės parko Cinque Terre Italijoje žygeiviams: gresia baudos už netinkamą avalynę
Turistams, vykstantiems į nuostabų Cinque Terre parką Italijos Ligūrijos regione, gresia baudos nuo 50 iki 2500 eurų, jei jie pasirenka netinkamą avalynę. Naujuoju reglamentu, kuriuo siekiama užtikrinti saugumą stačiuose parko uolų šlaituose esančiuose takuose, draudžiama avėti sandalus ir šlepetes, ypač judriu pavasario ir atostogų sezonu.
Cinque Terre pėsčiųjų takai, jungiantys penkis vaizdingus Monterosso, Riomaggiore, Vernazza, Corniglia ir Manarola miestelius, kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų. Tačiau siaurais takeliais plūsta minios žmonių, todėl vietos valdžios institucijos imasi griežtai kovoti su nesaugios avalynės pasirinkimu. Siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, bus tikrinama avalynė, o nesilaikantiems naujų avalynės standartų bus skiriamos baudos.
Be avalynės tikrinimo, Cinque Terre vadovybė paskelbė ir kitas saugumo priemones, įskaitant privalomą vienpusį eismą kai kuriais takais piko metu. Kvapą gniaužiančiais vaizdais garsėjantis regionas taip pat kovoja su perteklinio turizmo spaudimu, ypatingą dėmesį skirdamas populiariam „Meilės keliui“.
Taip pat neseniai – po dešimtmečio – buvo vėl atidarytas romantiškas takas tarp Riomaggiore ir Manarola, kuriuo per valandą praeiti gali tik 400 žmonių.
Dar vienas smūgis turistams: buvo verčiami įsigyti brangesnius bilietus į Romos Koliziejų?
Tuo tarpu Italijos konkurencijos institucija šešiems didiesiems kelionių organizatoriams skyrė iš viso 20 mln. eurų baudą už tai, kad dėl bilietų platinimo praktikos nuolatiniai lankytojai beveik negalėjo įsigyti standartinės kainos bilietų į garsųjį Romos Koliziejų.
Tyrimas, kurį paskatino 2023 m. liepos mėn. skundai, atskleidė, kad turistai dažnai buvo verčiami vietoj pagrindinių įėjimo bilietų pirkti brangius paketinius bilietus, į kuriuos buvo įtrauktos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, gidų paslaugos arba privilegija patekti be eilės.
Italijos antimonopolinė institucija (ACGM) nustatė, kad bilietų kaupimas lėmė „didelį ir ilgalaikį standartinės kainos bilietų neprieinamumą“, o daugelį jų supirkdavo šių kelionių bendrovių valdomi botai ir automatizuotos sistemos. Didžiausia bauda – 7 mln. eurų – buvo skirta Kooperatyvų kultūros draugijai, kuri nuo 1997 m. iki 2024 m. valdė Koliziejaus bilietų pardavimą. Organizacija buvo pripažinta kalta dėl to, kad nesugebėjo sustabdyti automatizuoto bilietų kaupimo ir didelę dalį bilietų rezervavo savo pačių brangiai kainuojančioms ekskursijoms.
Skelbiama, kad 2023 m. Koliziejuje apsilankė daugiau kaip 12,3 mln. lankytojų. Nors oficialus įėjimo mokestis suaugusiesiems yra 18 eurų, visuomenė išreiškė nusivylimą dėl to, kad nėra galimybių į jį patekti už prieinamą kainą.
Italija „kratosi“ masinio turizmo?
Prieš beveik keletą metų – 2023-ųjų rudenį Italija susidūrė su precedento neturinčiu turistų antplūdžiu, todėl keli jos miestai ir regionai ėmėsi griežtų priemonių miniai suvaldyti.
Venecija, kovojanti su neigiamu pernelyg didelio turizmo poveikiu, įvedė naujas taisykles, kuriomis siekiama pažaboti lankytojų elgesį. Turistams buvo uždrausta vaikščioti nuogiems, šokinėti į kanalus ir net sėdėti ant šaligatvių, tiltų ir laiptų. Miestas taip pat pradėjo bandyti vienadienių turistų įėjimo mokestį, o nuo 2024-ųjų – ir riboti turistų skaičių.
Visoje Italijoje kitos populiarios lankytinos vietos taip pat ėmėsi panašių taisyklių. Sardinijos Baunei savivaldybė savo garsiausiuose paplūdimiuose įvedė tik rezervavimo sistemą, o Procida, siekdama sumažinti eismo spūstis, uždraudė turistams atvykti nuosavais automobiliais.
Portofine buvo įvestos naujos baudos už pasilikimą perpildytose vietose, taip pat įvestas naujas etiketo kodeksas, draudžiantis viešose vietose vaikščioti basomis arba dėvėti maudymosi kostiumėlius. Šios priemonės buvo platesnių Italijos pastangų išsaugoti savo kultūros paveldą ir valdyti turizmo poveikį dalis, užtikrinant tvaresnę jos įžymybių ateitį.
