Neįvedus visuotinio NT mokesčio Lietuvai grėstų iš ES prarasti 400 mln. eurų?
Praėjusią savaitę premjeras Gintautas Paluckas atskleidė, kam iš tiesų reikalingas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis – pasirodo, visai ne krašto gynybai, kaip skelbiama, o būtinybė įvykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungai.
Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuvai reikia įgyvendinti šiuos pokyčius, kad šalis galėtų gauti iki 400 mln. Eur Europos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo paramos. G. Paluckas pripažino, kad NT mokesčio pertvarka yra „sprangi“ ir sulauks daug diskusijų, tačiau žada išklausyti visus pasiūlymus iš įvairių suinteresuotų šalių – profesinių sąjungų, verslo asociacijų ir visuomenės narių[1].
Kritikų nuomone, tokie mokesčio pakeitimai gali būti našta tiek jaunoms šeimoms, tiek gyvenantiems socialiniuose būstuose, tačiau valdančiųjų tikslas yra užtikrinti teisingumą ir socialinį balansą.
Dėl to diskusijos apie NT mokesčio formules ir galimus pakeitimus, kaip ir kada taikyti šį mokestį, ir toliau lieka atviros. Tačiau „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad tam tikros išimtys, pavyzdžiui, neapmokestinant vienintelio žmogaus būsto, gali tapti nesąžiningos, nes tai esą gali palengvinti mokesčių naštą turtingiems gyventojams.
Tam duos, kitam duos, o tau neliks – „pareinančius“ milijonus gaus dalis, o mokės visi?
Vertėtų paminėti ir tai, kad lėšos iš ES, apie kurias pusę lūpų prasitarė gerbiamas premjeras, teks toli gražu ne visiems, bet mainais į tai, teks apmokestinti visus piliečius visuotiniu NT mokesčiu (teisingai, mokės visi, net ir neturintys nuosavo NT – kylantys mokesčiai atsispindės kylančioje nuomos kainoje).
Tačiau jau balandžio 27-ąją sostinėje ketinant surengti masinį mitingą prieš visuotinį NT mokestį, pasisakė ir R. Žemaitaitis, pareiškęs apie savo vadovaujamos „Nemuno aušros“ narių ketinimus dalyvauti proteste[2].
Anot jo, į mitingą ketina atvykti keli šimtai partiečių iš įvairių Lietuvos miestų, nors pats politikas renginyje nedalyvaus – tuo metu neva išvyksiąs į užsienį su Seimo delegacija.
R. Žemaitaitis tvirtina, kad protesto žinutė nukreipta ne prieš dabartinę valdžią ar socialdemokratų vadovaujamą Vyriausybę, o prieš buvusios premjerės Ingridos Šimonytės laikais esą pradėtus susitarimus su Europos Komisija dėl NT mokesčio plėtros.
Valdantieji staiga persigalvojo? Į mokesčių reformą visuotinis NT mokestis neįtrauktas
Tuo tarpu ilgų svarstymų išvarginta valdančioji koalicija jau pradėjo braškėti ties NT mokesčio riba – kol visuomenė bruzda dėl galimo visuotinio mokesčio už būstą, politikai nebesutaria net tarpusavyje[3].
Savo ruožtu R. Žemaitaitis teigia, kad šiuo metu NT mokestis užkraunamas chaotiškai, žmonės nežino, kiek už viską teks susimokėti, o Registrų centro nustatomos vidutinės būsto vertės kelia šoką net politikams. Tuo tarpu Vyriausybė, reaguodama į vis stiprėjančią įtampą, jau svarsto mokesčių reformą atskirai nuo NT mokesčio – šis gali būti svarstomas vėliau, kai (ar jei) pavyks susitarti su koalicijos partneriais.
Sostinės Katedros aikštėje organizuojamas mitingas prieš visuotinį NT mokestį
Visuomenininkas Raimondas Šimaitis jau balandžio 27-ąją kviečia vilniečius susiburti ir pasakyti aiškų „stop“ dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio.
Protestas, kuris vyks Vilniaus Katedros aikštėje, anot organizatoriaus, bus ne tik neabejingų piliečių susibūrimas, bet ir platforma tiesioginei diskusijai – į renginį kviečiami tiek NT mokesčio šalininkai, tiek jo oponentai.
Tačiau mitingas – tik ledkalnio viršūnė. R. Šimaitis dėl didėjančios mokestinės naštos kaltina ne tik premjerą Gintautą Palucką, Seimo pirmininką Saulių Skvernelį ir „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą.
Pastarasis, anot protesto organizatoriaus, ne tik žinojo apie planuojamus pokyčius, bet ir aktyviai dalyvavo juos formuojant. Ironiška – prezidentui įsigaliojus naujajam NT mokesčiui mokesčiai net sumažėtų, o štai Žemaitaičiui – išaugtų iki 2 tūkst. eurų per metus.
Dėl JAV taikomų muitų tarifų Europai, Lietuvos verslams žadama valdžios pagalvė
Lietuvos verslui ruošiantis susidurti su JAV įvestais importo tarifais Europos Sąjungai, Vyriausybė ketina atverti piniginę – 20 mln. eurų pagalbos paketas jau pakeliui.
Nors didžiausiems Lietuvos eksportuotojams tarifai kol kas negrės, šalis gali stipriai pajusti netiesioginį poveikį per ES tiekimo grandines.
Ypač pažeidžiami – chemijos, plastiko, mineralinių produktų bei IT sektoriai. JAV sprendimas taikyti 25 proc. importo muitus, o prezidento Donaldo Trumpo pažadas papildomai apmokestinti ES prekes dar 20 proc. – tik pagilina nerimastingas pastarųjų savaičių nuotaikas.
Tuo metu Lietuvos bankas prognozuoja: jei prekybos karas įsiplieks, Lietuvos BVP augimas gali sulėtėti net iki 1,3 procentinio punkto.
