Vis didesnė dalis lietuvių pasirenka gaminti maistą namuose
Trečdalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius pusę metų nė karto nebuvo užsukę į kavinę ar restoraną, o dar tiek pat ten lankėsi rečiau nei anksčiau. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko užsakymu atlikta apklausa, kuri parodė ne tik mažėjantį lankytojų srautą, bet ir didėjančias išlaidas viešajam maitinimui, kurias lemia ir susikaupusios skolos po pandemijos, ir brangstančios žaliavos. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas teigė neketinantis maitinimo verslui mesti gelbėjimosi rato.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad statistiškai gyventojai išleidžia daugiau, tačiau tai greičiausiai susiję su infliacija – brangstančiomis žaliavomis, darbo jėga ir energetika. Tai sukuria sudėtingą situaciją restoranų sektoriuje, kuris dar nespėjęs atsigauti po pandemijos, dabar susiduria su nauju iššūkiu – augančiomis sąnaudomis ir mažėjančiu klientų aktyvumu[1].
Išanalizavus gyventojų įpročius, matyti aiškus skirtumas tarp skirtingų demografinių grupių. Rečiausiai maitinimo įstaigose lankosi vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas turintys bei kaimo vietovėse gyvenantys žmonės. Jiems valgymas kavinėje ar restorane tebėra prabangos ženklas, o maisto gaminimas namuose – įprasta, ekonomiška praktika.
Tuo tarpu didmiesčių gyventojai, ypač jaunesni ir geresnes pajamas turintys, dažniau renkasi užkąsti ne namuose – tiek dėl patogumo, tiek dėl gyvenimo tempo. Be to, vartojantys alkoholį žmonės dažniau lankosi restoranuose nei tie, kurie jo nevartoja, tačiau pastaraisiais metais populiarėja ir nealkoholiniai gėrimai bei socialinio valgymo kultūra, kai restoranas tampa bendravimo, o ne tik valgymo vieta.
Premjeras nežada mesti gelbėjimosi rato maitinimo verslui
O štai ministras pirmininkas G. Paluckas pirmadienį paaiškino, kad viešojo maitinimo sektoriaus sunkumai nėra tiesiogiai susiję su mokesčių našta, bet su besikeičiančiais vartotojų įpročiais[2].
„Mokesčių sumažinimas nepadės, jei žmonės renkasi valgyti namuose arba naudojasi kurjerių paslaugomis“, – sakė jis.
Premjeras pabrėžė, kad šiuo metu sektoriaus iššūkiai labiau priklauso nuo vartotojų pasirinkimų nei nuo mokesčių politikos, o maitinimo įstaigos turi rasti būdų, kaip grąžinti svečius „prie baltų staltiesių“.
Nepaisant sunkumų, pagal naujausius duomenis, viešojo maitinimo sektorius šiemet vis tiek matė augimą, tiek naujai įkurtų įmonių, tiek darbuotojų skaičiumi. Tačiau, kaip pastebi Vyriausybės vadovas, bankrutuoja ne viena įstaiga, nes daugelis jų nesugebėjo atlaikyti konkurencijos. LRT užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius šešis mėnesius visiškai nesilankė kavinėse, o dar tiek pat tai darė rečiau.
Maitinimo verslas Lietuvoje neužsilaiko?
Viešojo maitinimo sektoriaus padėtį dar labiau sunkina aukštos veiklos sąnaudos ir neatsigaunantis turistų srautas. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė teigia, kad dauguma restoranų šiuo metu dirba nuostolingai arba vos sugeba išsilaikyti.
Verslininkai esą yra priversti balansuoti tarp kainų kėlimo ir paslaugų kokybės palaikymo. Didesnės kainos gali atbaidyti klientus, tačiau taupymas kokybės sąskaita ilgainiui pakenkia įstaigos reputacijai. Be to, didieji miestai, anksčiau pasikliaudavę užsienio turistais, dar nejaučia jų sugrįžimo į priešpandeminį lygį, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose restoranai nyksta dėl vietinio gyventojų skaičiaus mažėjimo ir ekonominių sunkumų.
Nors vakarietiškose šalyse valgymas kavinėse ar restoranuose dažnai yra kasdienis įprotis, Lietuvoje tai vis dar laikoma ypatingu laisvalaikio praleidimo būdu. Daugelis žmonių susitikimus su draugais ar artimaisiais organizuoja namuose, nes tai pigiau ir jaukiau.
Kultūriniai įpročiai, ekonominė padėtis bei žmonių požiūris į išlaidas lemia tai, kad viešojo maitinimo sektoriaus augimas Lietuvoje vyksta lėčiau nei Vakarų Europoje. Ateityje pokyčiai šiame sektoriuje priklausys nuo gyventojų perkamosios galios augimo, infliacijos lygio stabilizavimosi ir bendro požiūrio pasikeitimo į restoranų lankymą kaip į natūralią kasdienybės dalį.
Dar vienas smūgis: baigiasi nemokamos vienkartinės pakuotės maistui išsinešti
Ir štai, jau nuo gegužės 1-osios tų pačių maitinimo įstaigų laukia dar vienas smūgis – Lietuvoje veikiančios viešojo maitinimo įstaigos nebegalės nemokamai dalinti vienkartinių plastikinių pakuočių – tai nauja Seimo patvirtinta tvarka, siekianti pažaboti didžiulį atliekų kiekį ir keisti gyventojų vartojimo įpročius.
Nuo šiol restoranai, kavinės ir net paplūdimio kioskai privalės klientams siūlyti daugkartinius indus arba vienkartines, bet be plastiko – popierines ar kompostuojamas alternatyvas. Vien iš kavos puodelių Lietuvoje per metus susidaro apie 40 milijonų vienkartinių atliekų, kurių dauguma net neperdirbama – jos atsiduria sąvartynuose ar gamtoje.
Naujoji tvarka nebus visur vienoda – masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose plastikinės pakuotės dar bus leidžiamos, bet tik su užstatu.
O jau iš tiekėjų atgabenti, supakuoti produktai esą ribojimų išvengs. Pažeidimus nuo kitų metų antros pusės pradės tikrinti Aplinkos apsaugos departamentas, o nesilaikantys taisyklių gali sulaukti solidžių baudų – iki 3 tūkst. eurų pirmą kartą ir iki 5 tūkst. pakartotinai.
Vos įsibėgėjus 2025-iesiems pranešta ir apie stambius bankrotus
Tuo tarpu prasidėjus naujiems metams jau buvo pranešta ir apie kai kurių kadaise populiarių maitinimo įstaigų sprendimus su visam užverti savo duris lankytojams.
Štai vasario mėnesį apie bankrotą ir atleidžiamus visus 105 darbuotojus pranešė įmonė „Saldi kava“, valdžiusi „Sugamour“ ir „Mollusca“ restoranus. Tarp darbo netekusių darbuotojų – padavėjai, virėjai, konditeriai, administratoriai[3].
Tai – ne pavienis atvejis, mat dar tą pačią savaitę paskelbta ir apie legendinių restoranų „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ bei „Detroito sesės“ uždarymą. Juos valdžiusi įmonė „Burokėlis ir krapas“ pranešė inicijuojanti bankroto procesą, o vadovė Odeta Bložienė socialiniuose tinkluose neslėpė, kad nebemato galimybių toliau tęsti veiklos, tad tenka šią stabdyti siekiant išvengti dar didesnių skolų[4].
Kaip pagrindines priežastis griūvantys verslai nurodo pandemiją, kurios metu esą buvo priversti skolintis, kad išlaikytų darbuotojus.
O štai dabar juos slegia augančios išlaidos, didėjanti mokestinė našta, o viena skaudžiausių priemonių – PVM lengvatos panaikinimas.
Paremkite nepriklausomus tyrėjus, rašytojus ir laisvą žodį
Patiko šis straipsnis? Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Tokia vieta laikome platformą 77.lt, kurioje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu.
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
