Milžiniškas JAV akcijų rinkos kritimas: pensijų fondai susiduria su laikinais praradimais
JAV akcijų rinka nuo metų pradžios prarado daugiau nei 11 trilijonų JAV dolerių, o tai turi didelį poveikį ne tik investuotojams, bet ir šalies pensijų fondams. Šiuo metu kai kurie iš jų susiduria su trumpalaikiais praradimais, siekiančiais kelis šimtus milijonų eurų. Tačiau patys pensijų fondų valdytojai tikina, kad šie kritimai yra laikini ir neabejoja dėl ilgalaikės grąžos.
Nuo D. Trumpo inauguracijos, sausio 20 d., JAV akcijų rinka prarado apie 11 trilijonų JAV dolerių. Ypač sunkūs buvo balandžio 3–4 d. nuostoliai, kai per dvi dienas rinkos sumažėjo net 6,6 trilijono JAV dolerių. Dėl to JAV pensijų fondai patyrė didelius smūgius, o daugelis dalyvių netekto dešimčių tūkstančių dolerių. Tiesa, tiek JAV, tiek Lietuvoje esančiuose pensijų fonduose tikimasi, kad šie nuostoliai laikini.
Lietuvoje, kur 50% antrosios pensijų pakopos turto investuota į JAV akcijas, pensijų fondai taip pat patyrė neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, „Luminor 2003–2009“ fondas nuo metų pradžios smuko 16,7%, o rizikingiausias „Allianz Lietuva“ fondas – 17,6%. Tačiau kai kurie mažiau rizikingi fondai, pavyzdžiui, „Goindex“, sugebėjo uždirbti teigiamą grąžą.
Nepaisant šių trumpalaikių svyravimų, pensijų fondų valdytojai įsitikinę, kad ilgalaikėje perspektyvoje rinka atsigaus, mat istoriniai duomenys rodo, kad po tokių korekcijų rinkos dažnai greitai susitvarko.
Lietuvoje planuojama antros pakopos pensijų reforma
Savo ruožtu sausio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė siūlymus, kaip patobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą, siekiant padidinti jos patrauklumą ir lankstumą.
Pakeitimais numatoma pereiti prie savanoriško kaupimo, kuris leistų gyventojams patiems pasirinkti, ar nori kaupti, ir koreguoti įmokų dydžius pagal finansines galimybes. Vietoje subsidijų siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, o taip pat suteikti galimybę lanksčiau atsiimti sukauptas lėšas.
Pasiūlymuose taip pat numatoma galimybė pasitraukti iš kaupimo per 12 mėnesių, su galimybe pasirinkti savo įmokas ir pervesti likusias lėšas į Sodros pensijų apskaitą. Darbdaviai būtų skatinami neprivalomai prisidėti prie pensijų kaupimo, už ką galėtų gauti pelno mokesčio lengvatą.
Į D. Trumpo paskelbtus muitų tarifus sureagavo viso pasaulio akcijų rinkos
Ketvirtadienį pasaulio rinkose įvyko didelis lūžis po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 90 dienų sustabdantis planuotus tarifus beveik visoms Amerikos prekybos partnerėms, išskyrus Kiniją.
Šis sprendimas atnešė palengvėjimą investuotojams, kurie išgyveno įtemptą laikotarpį dėl tolesnio prekybos karų eskalavimo ir galimos recesijos.
Pastebimai atsigavo Azijos rinkos: Japonijos Nikkei 225 pakilo 9 %, Pietų Korėjos Kospi – beveik 6 %, o Taivano Taiex – 9,25 %. Netgi Kinijos rinkose buvo užfiksuotas augimas, nepaisant D. Trumpo tarifų didinimo, nukreipto prieš Kinijos prekes.
Europoje šuolis buvo ne ką mažiau įspūdingas: visos Europos STOXX 600 indeksas pakilo daugiau kaip 7 %. Pagrindiniai Europos indeksai taip pat smarkiai kilo: Jungtinės Karalystės FTSE 100 pakilo 6 %, Prancūzijos CAC 40 pakilo 6,4 %, o Vokietijos DAX šoktelėjo 8 %. Tuo tarpu JAV rinkose taip pat įvyko didelis atšokimas: Dow Jones indeksas pakilo beveik 2 962 punktais (7,8 %) ir tai buvo geriausia diena nuo 2020 m.
Pasaulio laukia nauja akcijų rinkų krizė?
Praėjusią savaitę D. Trumpo įvesti plataus masto muitai pagrindinėms pasaulio ekonomikoms sukėlė pasaulinės akcijų rinkos korekciją, o analitikai išreiškė susirūpinimą dėl galimo paniško išpardavimo ir užsitęsusio rizikos mažinimo etapo.
Nors rinkos korekcijos paprastai yra sveikos ir gali pritraukti naujų investuotojų, baiminamasi, kad šis plataus masto išpardavimas gali peraugti į krizę, panašią į 2008 m. finansų griūtį ar 2020 m. COVID-19 rinkos krachą. Po tarifų įvedimo S&P 500 ir naftos kainos sumažėjo 10 %, o JAV didelio pajamingumo obligacijų skirtumai padidėjo iki 100 bazinių punktų.
Bendrovės „Nuvama“ analitikai mano, kad D. Trumpo tarifai gali destabilizuoti „Pax Americana“, o ne ją restruktūrizuoti. Skirtingai nei ankstesnių krizių atveju, politinis atsakas mažiau koordinuojamas tiek tarp JAV ir pasaulinių partnerių, tiek JAV institucijų, tokių kaip Iždo departamentas ir Federalinė rezervų sistema, viduje.
Skelbiama, kad pastarųjų dėmesys infliacijos kontrolei, o ne ekonomikos augimo skatinimui, gali lemti pavėluotą reakciją į tebesitęsiančią krizę.
