Valdžia nediskutuoja – ji daro spaudimą
Buvęs Vilniaus meras Artūro Zuokas – neatsiejamas nuo užmojų, neretai besikertančių su, galima sakyti, universalia tapusia politine šnekta: „apribosime grynuosius pinigus, geriau už jus žinosime, kaip jums auklėti vaikus, tiesime brangiausius tiltus“ ir t. t. Tačiau pašnekovas tokiems veiksmams priešinasi, tikindamas, kad tautiečiai dėl savo teisių ir laisvių turi suremti pečius.
Šiandieniame pasaulyje dažnas gviešiasi taip vadinamųjų click’ų (liet. paspaudimų), ne tik stengdamasis išsiskirti, tačiau taip pat parodymas, jog kiekvienam poelgiui reikalingas socialinių tinklų auditorijos pritarimas. Vis dėlto, A. Zuokas tikras, kad žmogaus laisvė – didžiausias jo turtas – su niekuo nesulyginamas ir niekam nepavaldus. Vyras šį pasaulio matymą plėtojo įgyvendindamas ambicingus miesto infrastruktūros projektus bei netradicinius viešųjų erdvių naudojimo būdus, siekdamas išplėsti įprastas galimybių ribas Vilniaus miestą darant šiuolaikišku.
Vis dėlto, apžvelgdamas sostinės gyventojų akis veriančias „inscenizacijas“, Zuokas tikina: Gedimino kalnas griuvo visuomet, tačiau už nuošliaužas atsako kultūros ministerijos įstaiga, priimanti sprendimus.
Galiausiai, vyras apgailestauja, jog šalies padangėje darbuojasi kraujasiurbiai – ir jie neva siurbia ne kraują, o pinigus, už kuriuos nieko nepadaro, dėl ko „jau 10 metų nesugebama sutvarkyti elementaraus kalniuko“. Zuokas verčia kortas, drįsdamas situacijai priskirti valdžios neįgalumo arba nesiorientavimo į rezultatą diagnozę. Nepaisant to, jog vyras reiškia džiaugsmą pagerėjusia vairavimo kultūra Vilniuje, tikina, esą daugelis projektų stokoja kvalifikuotų asmenų; priešingai, dabar braižomi brėžiniai ir vėl perbraižomi – tai siaurinamos gatvės, tai platinamos, ir vėl iš naujo.
Į jo dėmesio lauką patenka ir kiti žinomi statiniai, galintys atsieiti mažesnius pinigus nei yra siūloma.
Pašnekovas tikina, kad nors naujasis tiltas pagerins susisiekimą tarp istorinio Kauno centro ir Žemosios Fredos, kalbant apie sąmatinę jo vertę buvo „prašauta“ pro šalį: esą tiltas, suprojektuotais 2016-aisiais, buvo vertinamas 26 mln. eurų., tačiau neseniai paskelbus konkursą, jį laimėjusi įmonė pasiūlė 14,4 mln. eurų.
Juodajame pastarojo sąraše – ir „Go Vilnius“, kuris, A. Zuoko teigimu, yra neaišku apie ką, ką naudingo daro ir kur leidžia beprotiškus pinigus, kuriuos „reikia vienaip kart kitaip ištaškyti per metus“. Pro akis nepraslysta ir kiti netinkamo elgesio pavyzdžiai – tarkime, pandemijos laikotarpiu pasitelkti prievartos mechanizmai.
Knygos – viso A. Zuoko gyvenimo autoritetas
A. Zuokas tikina neplanavęs būti Vilniaus meru – bent jau ne iš karto.
Grįždamas prie paaugliškų svajonių, pastarasis mena sąrašą, kuriame dūlėjo mintys ateityje būti krepšininku, kosmonautu arba policininku. Tik vėliau jis nusprendė būti žurnalistu. Labiausiai tąsyk ši sritis sužavėjo dėl to, jog buvo galima rinktis žurnalistikos rūšį, kurios metu įsikūnijama į personažą, apie kurį atliekamas žurnalistinis tyrimas, pavyzdžiui, į kriminalinį veikėją ar jūrininką.
Prasitardamas, kas buvo didžiausiu jo mokytoju, suformavusiu jį kaip asmenybę, Zuokas įvardija knygas, Valdą Adamkų bei Dalai Lamą. Apskritai, vyras džiaugiasi, kad gyvenime jam teko garbė bendrauti su begale įdomių žmonių, iš pastarųjų pasisemiant kitokio gyvenimo supratimo. Pašnekovas jų dėka įsisąmonino, jog tolerancija – tai skirtingi požiūriai išklausant kitą, tačiau liekant prie savo nuomonės, aplinkiniams leidžiant būti savimi.
Be to, vyras tikina žinąs kitokio gyvenimo skonį – jo atveju – klajokliško.
Kadangi Zuoko tėvai buvo „vargo bitutės, keliavusios ten, kur galima rasti geresnį darbą“, gyvenimas buvo gana nepastovus – tai Panevėžyje, tai Pasvalyje, tai Anykščiuose. Pastarasis, tiesa, jam patiko labiausiai. Iš to laikmečio jam šypseną kelia dar vienas išskirtinis momentas – jo organizuotos tarakonų lenktynes, kurias išbandė atsikraustęs į Vilnių – iškart po armijos. Šmaikštauja, esą jau tą patį vakarą už pastatytą tarakoną laimėjo 10 rublių.
O kaipgi atrodo A. Zuoko dabartinė įprasta diena?
Jis tikina su šeima praleidžiantis išties daug laiko, kadangi turi mažą dukrelę. Nors savaitgaliai pakankamai įprasti ir šeimyniški, tačiau pašnekovas taip pat nevengia suplanuoti kelionių ar išbandyti vandens pramogų.
Dabartinė politika žmonėms negali duoti nieko naudingo
Dabartinė politika, pašnekovo manymu, žmonėms negali duoti nieko naudingo. Save tuo tarpu jis laiko liberalu, palaikančiu privačią iniciatyvą, tradicinę šeimą ir dirbančius žmones. A. Zuokas priduria, esą šiandien „facebookinė politika“ yra didžiausias peilis – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Vyras taip pat prasitaria apie šalies gynybą, svarstydamas, jog svarbiausia komunikuoti ir kalbėtis tarpusavyje, apsprendžiant jungtinės kariuomenės galimybes.
Kritikos strėlių neišvengia ir kiti.
Kalbant apie Vilnių, anot pastarojo, nei Valdas Benkunskas, nei Remigijus Šimašius esą nepadarė nieko, kad būtų statomas miestas, o tai jau yra žala. Sostinės situaciją vyras lygina su Kauno miestu, kuris, jo akimis, klesti ir žydi.
Grynieji pinigai – viena iš laisvės formų
A. Zuokas tiki laisvu žodžiu, laisva nuomone ir laisva nuo spaudimo tauta. Žmonės, žinoma, turi tam tikras pareigybes, tačiau tuo pat metu jie yra praradę pasitikėjimą tam tikromis organizacijos. Viena iš tokių, vyro manymu, yra aplinkos apsauga, tapusi „dideliu euročiulpių verslo modeliu“; tokių pseudoprogramų, jo manymu, yra ir daugiau, idėjas vertinant labiau negu paprastą žmogų.
Valstybė, anot pastarojo, turi užtikrinti, jog grynieji pinigai neprarastų savo galios ir žmonės galėtų laisvai disponuoti turtu. Kaip pavyzdį jis pateikia Vokietiją, kurioje maždaug 70 proc. gyventojų atsiskaito nauodotis grynaisiais – ir tokių šalių Europoje esą yra ne viena.
Skaitmenizacija turi ir savų privalumų, ir trūkumų.
A. Zuokas užsimena, jog dirbtinis intelektas (DI), priešingai – galėtų išspręsti begalę problemų ir pagreitinti procesus, tačiau valdžia – paraleliai – turėtų tapti moderni ir efektyvi. DI vyras regi kaip objektyvesnius sprendimus daugelyje sričių galinčią suponuoti priemonę. Jo nuomone, reikia „nebijoti didelių idėjų“ ir ryžtis eiti koja kojon su gyvenimu. Galų gale, iš to išplaukia ir pastarojo devizas:
„Būk realistas, tačiau siek neįmanomo“.
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
