Kuo mažiau medikamentų yra vartojama, tuo geriau
Laisvės parametrai – ypač aktualūs dabartiniame laikmetyje. Dėl pastaruosius metus taikytų ribų, šis klausimas yra vienas aktualiausių, aptariant sveikatos apsaugą, politiką, asmeninius pasirinkimus ir visuomenės gerovę, stebint nesutarimus, ypatingai paaštrėjusius pandemijos laikotarpiu.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, gydytojas psichiatras, o dabar, lietuvių sprendimu, europarlamentaras Aurelijus Veryga išlieka atviras: griežti apribojimai, kurie daliai žmonių nustatė jų asmenines laisves, buvo priimti dėl visuomenės saugumo. Vis dėlto, platesnio požiūrio į situaciją aidai pasibeldė ir į jo duris. Dabar jis žino, kad viskas turi būti daroma „proto ribose“ – vengiant kraštutinumų.
Nors dažnas lietuvis varsto farmacininkų duris, pastarojo suvokimu, net ir šiuolaikiniame pasaulyje galima išsiversti be plačiai naudojamų medikamentų. Veryga pasilieka prie nuomonės, esą gydytojai – pernelyg „išsispecializavę“. Tad jeigu žmogus vaikšto pas eilę specialistų, ne kiekvienas iš jų pasidomi, ką paskiria prieš tai buvęs, dėl ko medikamentų maišymas tarpusavyje gali pridaryti žalos.
Tačiau, kiek pavojų šiame gyvenime, tiek, regis, ir atradimų.
Pro Verygos regos lauką nepraslysta ir sąmoningėjantys Lietuvos gyventojai. Jis pateikia pavyzdį, jog nuo tada, kai buvo padarytos specialios rūkymo zonos, regimas ryškus skirtumas žmonių įpročiuose, galų gale pradėjus paisyti kitų žmonių (nerūkančiųjų) interesų.
Priešingai, jis piktinasi tuo, kad kenksmingus įpročius dalis žmonių bando padaryti verslu. Tai neva puikiai atspindi socialiniuose tinkluose pasirodančios įvairių haliucinogeninių preparatų reklamos, neva neturinčios nei realaus pagrindo, nei naudos.
Tėvai savo vaikus turėtų auklėti pagal savo įsitikinimus
Beatodairiškas skatinimas „jaustis labiau savimi“, Verygos nuomone, neturi pabaigos… Jo akimis, ideologijų pranašai nesusimąsto, jog klausimas, kuo paauglys save laiko, išprovokuoja dar didesnes abejones.
Tiesa ta, jog dažnam iš mūsų kartais nepatinka matyti atspindį veidrodyje, tačiau svarstymas apie lyties keitimą dažnu atveju yra lydimas skausmingų patirčių, tad iš esmės prieštarauja logikai. Pastarasis nuogąstauja, esą valstybės lygmeniu tokį požiūrį, deja, bandoma normalizuoti.
Lyčių karas buvo itin eskaluojamas olimpinėse žaidynėse, biologiniams vyrams stojus į kovą su moterimis. A. Veryga tokį atvejį prilygina Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kur vyrai, nuteisti už moterų prievartavimą ir smurtą, ne sykį pasiskelbė moterimis, reikalaudami, jog būtų perkelti į moterų kalėjimą. Jis primena, kad, skirtingai nei yra dabar, senesniais laikais homoseksualumas buvo traktuojamas kaip liga. Nors situacijos yra skirtingos, Veryga tikina, esą žmones suklaidinti pakankamai lengva.
Bene didžiausią nerimą jam kelia tai, kad „naujumo“ vėjai taikosi į Lietuvą, kuomet darželiuose, slepiant nuo tėvų, bandoma seksualizuoti jų vaikus.
„Augom ir užaugom, ir niekas mums tokių dalykų nedėstė“, – sako vyras, pridurdamas, kad, pagal Konstituciją, tėvai savo vaikus gali auklėti remdamiesi savo įsitikinimais. Tuo tarpu bandymas baksnoti į „tamsuolius“ tėvus, pasisakančius už pamatines vertybes, yra smerktinas.
Gydytojas psichiatras apie šią profesiją svajojo nuo mažumės
Dabartinė jo profesija – viso gyvenimo svajonė.
Kiek Veryga save prisimena, visuomet norėjo būti gydytoju. Gali būti, jog sprendimą įtakojo aplinka. Mat mamos sesuo taip pat yra gydytoja. Apskritai, šeimoje, kurioje augo, buvo tam tikrų tradicijų ir asmenų, formavusių požiūrį į sveikatą bei atsakomybę.
Tiesa, Veryga net ir mokyklos laikais buvo itin aktyvus. Nors visuomeniškas elgesys prisidėjo prie ankstyvos brandos, dideliu iššūkiu jis vadina faktą, kad mama buvo mokytoja, dėsčiusi toje pačioje mokykloje. Tačiau tam tikras taisykles įskiepijusi šeima nesutrukdė siekti didesnių svajonių.
Nepaisant pozicijų, kurias užima dabar, A. Veryga laisvalaikiu plėtoja hobį, kuris daliai atrodo neįprastas. Kadangi mėgsta fotografuoti, lankosi išskirtinėse vietose, pavyzdžiui, apleistuose pastatuose. Šis tikina: dėl nenuspėjamų aplinkybių kartais tenka dėvėti šalmą bei naudoti kitas apsaugos priemones. Vedinas nuotykių ir adrenalino, vyras teigia svajojantis apsilankyti Černobylio elektrinės reaktoriuje, kadangi nauji atradimai – svarbus kasdienybės elementas.
Sveikas gyvenimo būdas – tai judėjimas, sveika mityba, alkoholio atsisakymas
A. Veryga pasisako už sveiką gyvenimo būdą, į kurį įeina kokybiškas poilsis, fizinis aktyvumas, blogų įpročių atsisakymas ir pan. Pastarojo nuomone, orientavimasis į augalinę mitybą taip pat turi daug privalumų.
Vyras, žinoma, nepamiršta ir psichinės sveikatos.
Visi žinome, kad kitokios nuomonės negu einamasis naratyvas gana dažnai iššaukia priešą. Kalbėdamas apie save, vyras tikina, esą išties ypatingas vaidmuo psichinei sveikatai tenka viešam žmogui. Tad reikėjo nueiti ilgą gyvenimo kelią, jog užsiauginti storą odą ir išmokti kliautis vidiniu kompasu.
Nors skirtingas nuomones turėti – daugiau nei normalu, jis žino, kad įsitikinimų piršimas sukuria priešingą efektą. Paliečiant iki dabar aktualią pandemijos temą, A. Veryga pripažįsta, esą prievartinė strategija nebuvo teisinga, o vakcinų užpirkimo vajus – veikiau žymėjo verslą fiktyvios baimės fone.
Į pavojų sąrašą Veryga įrašo ir technologinius pasiekimus
Nepaisant to, jog pasaulis yra ženkliai patobulėjęs, fiksuojami atvejai, kai dirbtinis intelektas (DI) analizuoja kompiuterinę plaučių tomografiją daug tiksliau, negu žmogaus akis. Šioje vietoje iškyla dilema: kadangi DI tiksliau pamato bėdas, ką daryti su specialistais, kurie nepamatė paciento ligos priešingai nei technologija.
Dabartinis pasaulis, iš tiesų – kelia daug diskusijų. Tačiau Veryga įsitikinęs: toliau – bus dar įdomiau.
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
