Šeimos biudžete svarbi tvarka ir gaunamų pajamų sekimas
Tam, kad toji finansinė energija cirkuliuotų teigiama arba mums palankia kryptimi, reikia įdėti ir laiko, ir pastangų, ir jėgų. Pavieniui asmeniui gal ir paprasta valdyti ir reguliuoti savo finansus, tačiau tą daryti šeimoje – šiek tiek gali būti ir sudėtinga.
Čia yra aibė keblių situacijų, kurios apsprendžia bendrą šeimoje esantį gerbūvį. Būna, pasitaiko, pykčio protrūkių, nesutarimų, nuomonių nesutapimo. Tą lengva matyti kai kuriose šeimose, kurios net neslepia nesutariantys tarpusavy finansų klausimais.
Labai svarbu, gal net svarbiausia, kalbėtis, prieiti visiems bendro kompromiso, kuris būtų optimaliausias tam tikrose situacijose. Verta pasistengti. Verta padirbėti. Kone kiekviena šeima, paklausus jos, ką jai reiškia gyventi pilnavertiškai, patogiai, atsakytų, jog leisti sau neskaičiuoti kiekvieno cento ar negyventi „nuo algos iki algos“.
Norisi leisti sau ir papramogauti, ir nusipirkti vieną ar kitą daiktą, deramai lavinti vaikus, keliauti po dar nematytas šalis, galbūt kažką paremti, paaukoti. Tam gi irgi reikia lėšų. Norisi tiesiog dalytis. O dalytis galima daug kuo – ir pinigais, ir maistu, ir jausmais, ir dėmesiu. Tik svarbu tą daryti nesitikint tokios pat grąžos. Viskas grįžta, tik nebūtinai ta pačia forma, tuo pačiu pavidalu.
Pasak patarlės, pinigus vertėtų imti su malonumu, o išleisti juos nesigailint, neabejojant. Ypač su netikėtai gautais pinigais – laimėtais, rastais ar net dovanotais. Teigiama, kad būtent tokie pinigai tikrai neatneša laimės. Tad geriausias variantas tokiais būdais gautus pinigus kažkam paaukoti, kažką sušelpti.
Pirmiausia, šeimoje niekada nereikia ir net neverta aršiai aiškinti, kas uždirba daugiau, kurio investicija į šeimos, namų biudžetą didesnė: reikia vengti kaltinimų ir reikšti kuo mažiau pretenzijų – tai veda į niekur. Nebent tik į komplikuotus santykius, bereikalingus aiškinimusis ir pykčius.
Patartina visai šeimai (nepamirštant ir vaikų) kalbėtis apie finansinę šeimos padėtį. Kam kokie finansai yra skiriami, kokie tikslai, ar tiems tikslams įgyvendinti užteks turimų pajamų. Reikėtų viską aptarti atvirai, be nutylėjimų, neslepiant savo tikrųjų norų ir svajonių.
Taip šeima tik dar labiau sutvirtėja, laikosi drauge išvien tarsi tvirtas kumštis. Taip ir turi būti: toks šeimos pavyzdys gerina bendą šeimos aurą, emocinę gerovę ir apskritai visos šeimos nuotaikas. Tada, rodos, ir kvėpuoti darosi lengviau. Juk šeima – bendrystė, nors kartais gal ir atrodo, kad pernelyg daug dėmesio skiriama pinigams, materialiems dalykams. Bet taip jau yra, kad „nemokamas sūris pasitaiko tik pelėkautuose.“
Aišku, finansų srityje taipogi galioja išlaidų prioritetai. Juk taip dažnai tiesiog išleidžiami pinigai tarsi vėjais. O kaip gerai būtų buvę šiek tiek palaukti, lukterėti ir tik apmąsčius kažką įsigyti. Dažnai, praėjus keletui dienų to daikto, atrodo, nė nereikia. Ką tai reiškia?
Prasta investicija: skuboti sprendimai prišaukia skurdokus padarinius. Tad, tie vadinamieji prioritetai, galbūt net jų užsirašymas – tikrai pravartus dalykas. Svarbu išlaukti, įsitikinti, ko, kiek ir ar tikrai reikia? Neskubėti, apgalvoti ir tik tada veikti. Kad netektų sakyti – „tai tebuvo bereikalingas pinigų leidimas.“
Moterų finansiniai „niuansai“: garberobas ir išvaizdos palaikymas atsieina brangiai
Galima teigti, kad daugelio moterų finansai leidžiami įvaizdžiui kurti – ir garderobo atnaujinimas, ir išvaizdos pokyčiai, ir spa procedūros ir galybė kitų savęs leipinimo būdų, kurie kainuoja iš tiesų nemažai. Taip, tai gal ir pakelia nuotaiką, gal ir smagiau, kai galima sau daugiau leisti, investuoti į save, į savo pomėgius, hobius ir pan.
Bet pasitaiko, kad dažnu atveju, įsigijami menkaverčiai daiktai. Vietoje to, derėtų gerai apmąsčius, imti ir įsigyti vieną ar keletą gerų, kokybiškų daiktų. Kas tai bebūtų, drabužis, parfumerija ar bižuterija.
Ne viena moteris sako, kad labai svarbu investuoti tinkamai. Tai reiškia – į sveikos gyvensenos propagavimą. Kad ir užsiimti joga, tobulinti užsienio kalbas, lankyti saviugdos seminarus ar kursus, domėtis novatoriškais įdomiais dalykais, galų gale – tai pačiai literatūrai, klasikai. Tiesiog negailėti pinigų savo tobulėjimui.
Dažnai pasitaiko ir tai, jog moterys pirmiausia rūpinasi kitais, o apie savo finansinį saugumą taip ir nepagalvoja. Tarkim, rūpinimasis vaikų ateitimi, būsimomis jų studijomis. Svarbu suprasti, kad kuomet ateina laikas vaikams pradėti gyventi savarankišką gyvenimą, mama galėtų kaip ir lengviau atsikvėpti, jei tik jos nevaržytų finansinė priklausomybė.
Tačiau sudėtinga brėžti tą ribą – kada vaikams iš tikrųjų reikia padėti, o kada finansinis gyvenimas, nepriklausomumas – pačių vaikų rūpestis ir prerogatyva.
Vis dar tvirtai įsišaknijusi nuostata, kad vyrai šeimose privalo uždirbti daugiau, o moteris? Kur jos vieta? Būti tik namų šeimininke? Na, pripažinkim, šių laikų kontekste tai skamba kažkaip netaip. Ne tie laikai, kad moteris turi būti užsidariusi tarp keturių sienų ir būtų visiškai priklausoma nuo vyro.
Moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau nei vyrai. Daugumoje šeimų pagrindinis šeimos maitintojas tebėra vyras. Jei moterų balsas būtų labiau girdimas priimant sprendimus planuojant šeimos finansus, ji pati jaustųsi finansiškai saugesnė, labiau apsaugota būtų ir šeima.
Šiandien vis dar tenka pripažinti, kad nemaža dalis Lietuvos šeimų gyvena nepasirūpinusios finansinės apsaugos priemonėmis, kurios apsaugotų jas netikėtų atvejų, nelaimių atveju, kai šeimos maitintojas praranda darbingumą arba apskritai šeima jo netenka. Tai ypač turėtų būti aktualu šeimoms, kurios gyvena nuo algos iki algos ir kuriose didžiausias pajamas uždirba vienas žmogus. Pasirūpinus jo gyvybės draudimu, būtų apsaugota visa šeima[1].
Svarbu ir tai, kad esant tik namų šeimininke, prarandami darbo, savos specialybės, profesiniai įgūdžiai. Ir tai lemia, kad šeimoje dirba ir uždirba tik vyras, o moters pajamos kaip ir neegzistuoja. Ir visa tai yra, galima teigti, per moterų netikėjimą, nepasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.
Galiausiai ir visi norai bei tikslai nustumiami šalin ar visai pamirštami. Kai moteris gali sau leisti išlaidauti, protingai išlaidauti – iškart imama teigti, kad moterys yra išlaidesnės už vyrus. O kad tos išlaidos skiriamos namams, namiškiams – nesusimąstoma ir lengvai pamirštama.
Tiek moteris, tiek vyras, uždirbdami pinigus jaučiasi saugūs, galintys sau daug ką leisti. Vis viena, dirbantis ir uždirbantis asmuo turi aukštesnę savivertę, jaučiasi „šio to geresnio vertas“, ypač jei yra dirbamas širdžiai mielas darbas. Tada, žmogus, jautiesi ir laimingesnis, ir planuoti galima daugiau, kas tai bebūtų – ar kelionės po svečias šalis, ar po gimtą kraštą.
Galų gale, galima užsiimti labdaringa veikla, ar tiesiog paaukoti dalį pinigų tam tikroms organizacijoms. Taip ne tik investuojama fiziškai, bet ir emocišakai patiriami geri jausmai. Nors sakoma, kad geri darbai daromi tyliai, bet kaip smagu, kai kažkas netyčiomis sužino apie tikrą norą dalytis su tais, kurie tikrai turi mažiau. Tokiu būdu, gal net bus parodomas sektinas pavyzdys, aukoti norės ir kiti.
Mokėti taupyti turėtų visi
Ar kiekvienas mokame taupyti? Ar tikrai teisingai paskirstome prioritetus? Kiek žmonių, tiek ir nuomonių, tačiau faktas lieka faktu – taupyti reikia mokėti ir sugebėti. Ne kiekvienas išlaidūnas netaupo, kaip ir kiekvienas taupantysis nenuklysta į šalį įsigydamas visiškai menkaverčių daiktų.
Kaip taupyti pinigus norint, kad tai taptų kasdieniu įpročiu? Reikia paprasčiausiai tų pinigų nešvaistyti ir pirkti tik tai, kas yra būtina. Taupymas prasideda nuo sumanaus pinigų leidimo. Perkant tik būtinus daiktus jūsų piniginė greit pradės pilnėti, pasieksite savo finansinius tikslus ir tapsite laimingesni.
Juk verta kasdien atsisakyti kavos su bandele tam, kad galėtumėte išvykti atostogauti į užsienį. Ir tai viso labo tik pradžia. Matydami mėnesio išlaidas jūs suprasite, kiek tą mėnesį galėjote sutaupyti. Jus pagaus netgi šioks toks taupymo azartas, o kiekvieno mėnesio pabaigoje jausite pasitenkinimą. Tiesiog visada pirkdami vadovaukitės keliais principais:
- Turėkite taupymo tikslą;
- Planuokite išlaidas;
- Sekite išlaidas;
- Prieš mokėdami pamąstykite: ar tai būtina?;
- Atsiribokite nuo emocijų – taikykite 24 val. taisyklę;
- Derėkitės[2].
Pabaigai būtų galima pabrėžti, kad pinigai nėra ir negali būti tik tikslas, tai – viso labo priemonės pasiekti tam tikrą norimą, geidžiamą bei ilgai lauktą rezultatą.
