Baltijos šalys prašo papildomos paramos
Dronų keliama grėsmė Baltijos regione tampa vis aktualesnė, todėl Lietuva, Latvija ir Estija siekia spartinti savo oro erdvės apsaugos stiprinimą. Trys šalys kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos skirti 500 mln. eurų kovos su bepiločiais pajėgumams, oro gynybos priemonėms ir stebėjimo sistemoms stiprinti.
Apie Baltijos valstybių iniciatyvą, remdamasis Suomijos leidiniu „Iltalehti“, praneša „The Moscow Times“. Šaltinių teigimu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen[1].
Papildomo finansavimo poreikį šalys sieja su didėjančia Rusijos keliama grėsme regione. Baltijos valstybės baiminasi, kad bepiločiai orlaiviai ateityje galėtų būti naudojami ne tik pavienėms provokacijoms, bet ir NATO rytinio flango pasirengimui bei reakcijai išbandyti.
Šaltinių teigimu, toks scenarijus vertinamas kaip viena iš galimų priemonių tikrinti, kaip greitai ir koordinuotai Aljanso valstybės reaguotų į galimus oro erdvės pažeidimus. Dėl to Baltijos šalys pabrėžia būtinybę ne tik įsigyti daugiau gynybos priemonių, bet ir gerinti ankstyvojo perspėjimo bei grėsmių aptikimo sistemas.
Incidentų Baltijos regione daugėja
Baltijos valstybės tikisi, kad Europos Komisijos atsakymo sulauks per artimiausias savaites. Taip pat siekiama, kad galimas finansavimas būtų skirtas dar iki šių metų pabaigos, kad investicijos į oro gynybą galėtų būti pradėtos kuo greičiau.
Susirūpinimą skatina ir tai, kad bepiločių orlaivių incidentų regione daugėja. Pastaraisiais metais Lietuva, Latvija ir Estija ne kartą fiksavo neidentifikuotų ar į jų oro erdvę patekusių dronų atvejus. „Novaja-Evropa“ skaičiavimais, nuo 2025 metų sausio iki 2026 metų gegužės užregistruoti mažiausiai 24 tokie incidentai.
Tokie atvejai kelia papildomų iššūkių oro erdvę stebinčioms tarnyboms, nes būtina greitai nustatyti drono kilmę, jo skrydžio kryptį ir galimą grėsmės lygį. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip greitai būtų galima neutralizuoti pavojų, jei bepilotis orlaivis patektų į saugomą teritoriją.
Kai kuriais atvejais jau teko imtis ir tiesioginių veiksmų. Praėjusią vasarą NATO aviacija virš Latvijos numušė du bepiločius orlaivius, o virš Lietuvos – dar vieną. Tokie incidentai rodo, kad dronų keliama rizika regione vertinama ne vien kaip teorinė grėsmė, bet ir kaip realus saugumo iššūkis.
Raginama stiprinti oro gynybą
Atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragino Baltijos valstybes ruoštis tam, kad bepiločių įskridimai gali tapti ne pavieniais, o vis dažniau pasikartojančiais incidentais.
Jo teigimu, didesnis dėmesys turi būti skiriamas ne tik reagavimui į jau užfiksuotus pažeidimus, bet ir ankstyvam galimų grėsmių aptikimui. Dėl to planuojama daugiau investuoti į radarų sistemas, oro erdvės stebėjimo priemones ir bendrą regiono oro gynybos infrastruktūrą.
Svarbiu prioritetu tampa ir glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas. Kadangi oro erdvės pažeidimai gali paveikti kelias šalis vienu metu, siekiama gerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti greitesnę bendrą reakciją į galimas grėsmes.
Tikimasi, kad papildomas Europos Sąjungos finansavimas leistų Baltijos šalims greičiau sustiprinti šiuos pajėgumus, modernizuoti turimas sistemas ir geriau pasirengti galimiems incidentams ateityje.
