Iki rugsėjo 28 dienos Prahos pilies lankytojai gali nemokamai pamatyti Šv. Vaclovo karūną, karališkąjį skeptrą ir valdžios obuolį
Prahos pilyje rugsėjo 19 dieną visuomenei atidaryta Čekijos karūnos brangenybių paroda, kurioje eksponuojami svarbiausi istoriniai šalies monarchijos simboliai. Senojo karalių rūmų Vladislovo salėje lankytojai gali iš arti pamatyti Šv. Vaclovo karūną, karališkąjį skeptrą ir valdžios obuolį – iš aukso, brangakmenių ir perlų pagamintas regalijas, kuriomis kadaise buvo įtvirtinama Bohemijos valdovų galia. Paroda veiks iki rugsėjo 28 dienos, o įėjimas nemokamas.
Šių metų ekspozicija pavadinta „Bohemijos karūnos brangenybės – Habsburgams 500“. Ji skirta 1526 metų įvykiams, kai Ferdinandas I Habsburgas buvo išrinktas Bohemijos karaliumi ir prasidėjo kelis šimtmečius trukęs Habsburgų dinastijos valdymas Čekijos žemėse. Parodoje pristatoma, kaip viduramžių Čekijos karalių regalijos tapo platesnės Habsburgų monarchijos dalimi, keliavo tarp pilių ir imperijos sostinių, o XVIII amžiaus pabaigoje sugrįžo į Prahą.
Čekijos karūnos brangenybės paprastai saugomos specialioje Šv. Vito katedros patalpoje, kurios duris galima atrakinti tik surinkus septynis skirtingiems valstybės ir Bažnyčios atstovams patikėtus raktus. Dėl šios tradicijos kiekvienas viešas regalijų eksponavimas tampa išskirtiniu valstybiniu ir kultūriniu įvykiu. Rugsėjo 14 dieną brangenybės iškilmingai išimtos iš saugyklos, rugsėjo 15–18 dienomis jas galėjo apžiūrėti iš anksto užsiregistravusios moksleivių grupės, o nuo rugsėjo 19-osios paroda atverta visiems lankytojams.
Šv. Vaclovo karūna pagaminta Karoliui IV: beveik 2,5 kilogramo aukso ir brangakmenių
Seniausia ir svarbiausia Čekijos karūnos brangenybių dalis – Šv. Vaclovo karūna. Ją prieš 1346 metus savo karūnavimui užsakė būsimasis Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis IV, o Bohemijos karaliumi buvo karūnuotas 1347 metų rugsėjo 2 dieną. Vėliau valdovas karūną simboliškai paskyrė šventajam Vaclovui, Čekijos globėjui, ir nustatė, kad ji turi būti naudojama būsimų Bohemijos karalių karūnavimo ceremonijose.
Karūna pagaminta iš aukštos prabos, maždaug 21–22 karatų aukso, sveria beveik 2,5 kilogramo, o jos aukštis kartu su viršūnėje esančiu kryžiumi siekia apie 19 centimetrų. Keturi pagrindiniai lanką sudarantys elementai baigiasi stilizuotomis lelijomis. Karūną puošia safyrai, spineliai, smaragdai ir perlai. Jos konstrukcija jungia ankstesnių Přemyslidų dinastijos valdovų ir Prancūzijos karalių karūnų menines tradicijas.
Karolis IV karūną laikė ypatingu valstybės simboliu. Ji buvo susieta su šventojo Vaclovo kultu, taip pabrėžiant mintį, kad Bohemijos karaliai valdžią gauna kaip valstybės globėjo įpėdiniai. Karūna buvo tobulinama ir papildoma brangakmeniais dar kelis dešimtmečius po jos sukūrimo, todėl dabartinė išvaizda atspindi ilgesnį XIV amžiaus juvelyrikos raidos laikotarpį.
Su karūna siejama ir viena žinomiausių Čekijos istorinių legendų. Pasakojama, kad neturintis teisės jos užsidėti žmogus per metus mirs. Ši legenda dažnai siejama su nacių pareigūnu Reinhardu Heydrichu, kuris esą slapta pasimatavo karūną 1941 metais, o 1942-aisiais mirė po Čekoslovakijos pasipriešinimo dalyvių surengto pasikėsinimo. Tačiau patikimų įrodymų, kad R. Heydrichas iš tiesų buvo užsidėjęs karūną, nėra. Tai istorinė legenda, o jo mirtį sukėlė pasikėsinimo metu patirti sužalojimai ir jų komplikacijos.
1526 metais Ferdinandas I tapo Bohemijos karaliumi ir pradėjo beveik keturis šimtmečius trukusią Habsburgų epochą
Šių metų parodos tema pasirinkta dėl konkrečios istorinės sukakties. 1526 metų rugpjūtį Mohačo mūšyje žuvo Vengrijos ir Bohemijos karalius Liudvikas II Jogailaitis. Jo mirtis be tiesioginio įpėdinio sukėlė dinastinę krizę, o Bohemijos luomai tų pačių metų spalį karaliumi išrinko Ferdinandą I Habsburgą. Taip prasidėjo Habsburgų valdymas, trukęs iki Austrijos-Vengrijos monarchijos žlugimo 1918 metais.
Ferdinandas I paveldėjo viduramžių Bohemijos karalystės valdžios simbolius, tačiau kartu sukūrė ir naujas asmenines regalijas. Apie 1533 metus jam buvo pagamintas puošnus karališkasis skeptras ir valdžios obuolys. Ilgainiui šie daiktai tapo nuolatine Čekijos karūnos brangenybių rinkinio dalimi. Būtent jiems, greta senesnės Šv. Vaclovo karūnos, šių metų parodoje skiriamas ypatingas dėmesys.
Valdžios obuolys, lotyniškai vadinamas globus cruciger, yra krikščioniškos monarchijos simbolis. Aukso rutulys vaizduoja pasaulį, o virš jo iškilęs kryžius – Kristaus valdžią. Skeptras simbolizuoja karaliaus teisę valdyti ir vykdyti teisingumą. Kartu su karūna šie daiktai buvo naudojami iškilmingose ceremonijose, kuriomis monarcho valdžia įgydavo religinį ir politinį pripažinimą.
Parodoje taip pat eksponuojamas 1653 metų karūnavimo apdaras, istoriniai karūnos brangenybių saugotojų raktai, Habsburgų valdovų portretai ir kiti dokumentai bei atvaizdai. Jie padeda atkurti laikotarpį, kai Bohemijos karalystė išsaugojo savo istorines regalijas, nors politinė valdžia vis labiau telkėsi Habsburgų monarchijos centruose.
Septyni karūnos saugyklos raktai priklauso Čekijos prezidentui, premjerui, parlamentarams ir Bažnyčios atstovams
Karūnos brangenybių saugojimo tradicija yra beveik tokia pat įdomi kaip ir patys eksponatai. Šiandien jos laikomos Šv. Vito katedros Karūnos kameroje, į kurią patenkama per Šv. Vaclovo koplyčią. Saugyklos durys ir brangenybių seifas apsaugoti septyniais užraktais. Kiekvienas raktas patikėtas atskiram aukšto rango valstybės ar Bažnyčios atstovui.
Raktus saugo Čekijos prezidentas, ministras pirmininkas, Prahos arkivyskupas, parlamento Atstovų Rūmų pirmininkas, Senato pirmininkas, Šv. Vito katedros metropolijos kapitulos dekanas ir Prahos meras. Norint išimti brangenybes iš saugyklos, visi septyni raktų turėtojai arba teisėti jų atstovai turi dalyvauti atidarymo ceremonijoje.
Šios tradicijos ištakos siekia 1791 metus, kai imperatorius Leopoldas II sutiko grąžinti karūnos brangenybes iš Vienos į Prahą. Čekijos luomai siekė užtikrinti, kad valstybės simboliai ateityje negalėtų būti išgabenti vieno valdovo sprendimu. Todėl buvo sukurta kolektyvinio saugojimo sistema: penki užraktai įrengti prie saugyklos durų, dar du saugojo pačias brangenybes.
XX amžiuje originalios karūnos brangenybės visuomenei buvo parodytos vos devynis kartus. Pastaraisiais metais situacija pasikeitė. Čekijos prezidentas Petras Pavelas nusprendė regalijas eksponuoti kasmet, parodas susiejant su rugsėjo 28-ąją minima Čekijos valstybingumo ir šventojo Vaclovo diena. Šiemet tai jau trečiasis jo prezidentavimo laikotarpiu surengtas originalių brangenybių viešas pristatymas.
Prahos pilies paroda lankytojams nemokama, tačiau dėl saugumo numatytos eilės ir specialus patekimo maršrutas
Paroda „Bohemijos karūnos brangenybės – Habsburgams 500“ vyksta Vladislovo salėje, esančioje Prahos pilies Senajame karalių rūmuose. Lankytojai įleidžiami kasdien nuo 9 iki 17 valandos, paskutinė parodos diena – rugsėjo 28-oji. Tai taip pat Čekijos valstybinė šventė, skirta šalies globėjui šventajam Vaclovui.
Patekimas į parodą organizuojamas specialiu maršrutu. Lankytojai į pilies teritoriją nukreipiami iš Hradčanų aikštės per Pietinius sodus, vėliau Jaučio laiptais į Trečiąjį kiemą ir Senuosius karalių rūmus. Prieš patenkant į Vladislovo salę būtina praeiti saugumo patikrą, kurios metu naudojami metalo detektoriai ir rentgeno įranga. Fotografuoti su blykste draudžiama.
Prahos pilies administracija perspėja, kad dėl didelio lankytojų susidomėjimo eilės gali būti ilgos. Dienos lankytojų skaičių riboja Pietiniuose soduose įrengtos laukimo zonos talpa, todėl pasiekus nustatytą ribą įėjimas gali būti uždarytas keliomis valandomis anksčiau nei pati paroda. Lankytojams rekomenduojama atvykti be didelių rankinių ir nereikalingų daiktų. Vežimėliai į Vladislovo salę neįleidžiami, o judėjimo negalią turintiems lankytojams numatytas atskiras patekimas iš Trečiojo kiemo.
Įprastai turistams prieinami Senieji karalių rūmai dėl parodos organizavimo uždaryti nuo rugsėjo pradžios iki spalio 1 dienos. Spalio 2-ąją planuojama atnaujinti įprastą lankymą. Tuo tarpu iki rugsėjo 28 dienos Prahos pilis suteikia galimybę nemokamai pamatyti originalias regalijas, kurios daugiau kaip šešis šimtmečius buvo naudojamos Bohemijos karalių valdžiai įtvirtinti ir šiandien išlieka vienu svarbiausių Čekijos valstybingumo simbolių.
Šaltiniai:
„TVP World“. (2026). Bohemian crown jewels go on display at Prague Castle. https://tvpworld.com/95530548/-bohemian-crown-jewels-go-on-display-at-prague-castle
„Prahos pilies administracija“. (2026). Bohemian Crown Jewels – Habsburgs 500. https://www.hrad.cz/en/culture-at-the-castle/program/bohemian-crown-jewels-habsburgs-500-13768
„VisitCzechia“. (2026). Exhibition of Bohemian Crown Jewels. https://www.visitczechia.com/en-us/things-to-do/events/2026/09/e-prague-czech-crown-jewels-exhibition
%20Island%20(1)_credit%20Tanjung%20Kelayang%20Reserve.jpg)
.jpg)
