LRT taryba konstatavo pažeidimą
Neviešinti duomenys LRT programų pirkimų ataskaitose virto rimtu klausimu visuomeninio transliuotojo vadovybei. LRT taryba pripažino, kad generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pažeidė nustatytą tvarką, nes viešai skelbiamose ataskaitose nebuvo nurodyti fizinių asmenų, teikusių paslaugas LRT, duomenys.
Vis dėlto Taryba nusprendė, kad šis pažeidimas nėra šiurkštus. Todėl jis savaime nesudaro pagrindo atleisti generalinę direktorę iš pareigų. Tačiau sprendimas vadovei neliko be pasekmių – jai skirtas oficialus įspėjimas[1].
M. Garbačiauskaitė-Budrienė aiškino, kad sprendimas anksčiau neviešinti dalies duomenų buvo susijęs su galimomis pretenzijomis dėl jų paskelbimo. Pasak jos, administracija atsargiai vertino, kokių pasekmių galėtų sukelti fizinių asmenų duomenų paviešinimas.
„Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl mes tokia lengva ranka tuomet neviešinome tų duomenų“, – LRT radijui trečiadienį teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Situacija pasikeitė po to, kai Generalinė prokuratūra konstatavo pažeidimus, o LRT taryba pareikalavo juos ištaisyti. Tada, pasak LRT vadovės, buvo nuspręsta informaciją pateikti visa apimtimi.
„Tačiau jau kai prokuratūra priėmė tokį sprendimą, tada (LRT – ELTA) taryba mums taip pat liepos mėnesį pasakė, kad mes negalime kurti – susilaikyti nuo papildomų tvarkų kūrimo – tai reiškia, kad mums nieko kito neliko, kaip tik išviešinti viską pilna apimtimi“, – pabrėžė ji.
Įspėjimas gali turėti reikšmės ateityje
Už nustatytą pažeidimą M. Garbačiauskaitei-Budrienei skirtas įspėjimas. LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas po posėdžio paaiškino, kad šis sprendimas gali tapti svarbus tuo atveju, jeigu panaši situacija pasikartotų.
Jeigu per artimiausius metus generalinė direktorė padarytų panašaus pobūdžio pažeidimą, tuomet Taryba galėtų svarstyti jos darbo sutarties nutraukimo klausimą.
Pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė Tarybos sprendimą įvertino kritiškai. Po posėdžio ji teigė, kad tokį veiksmą vertina kaip psichologinį spaudimą. Vis dėlto generalinė direktorė kol kas nepasakė, ar ketina sprendimą ginčyti teisme[2].
Generalinė prokuratūra pažeidimus, susijusius su LRT viešai skelbiamomis programų pirkimų ataskaitomis, buvo nustačiusi dar birželį. Liepos pradžioje LRT taryba administraciją vienbalsiai įpareigojo nustatytus trūkumus pašalinti ir pateikti paaiškinimus, kodėl dalis privalomos informacijos iki tol nebuvo skelbiama.
Taigi ginčas kilo ne vien dėl paties informacijos viešinimo, bet ir dėl to, kaip LRT turėjo suderinti skaidrumo reikalavimus su galimomis rizikomis, susijusiomis su fizinių asmenų duomenų paskelbimu.
Balsavime nedalyvavo keturi Tarybos nariai
Dėmesio sulaukė ir pats LRT tarybos balsavimas. Tarybos pirmininkas viešai neatskleidė nei tikslaus balsavime dalyvavusių narių skaičiaus, nei to, kurie konkrečiai nariai balsavo.
Tačiau Tarybos narys Deimantas Jastramskis po posėdžio pateikė daugiau informacijos ir patvirtino, kad balsavime nedalyvavo keturi Tarybos nariai.
Ši situacija sutapo ir su pasikeitusia LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka. Seimo priimtos LRT įstatymo pataisos numato, kad visuomeninio transliuotojo vadovas nepasibaigus jo įgaliojimų laikui gali būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Tarybos narių balsų dauguma.
Tokia galimybė numatyta tais atvejais, kai generalinis direktorius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Nors didžioji dalis priimtų LRT įstatymo pakeitimų pradės galioti tik vėliau, naujoji generalinio direktoriaus atleidimo tvarka įsigaliojo iš karto po teisės akto pasirašymo.
