Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius suodžiai individualių namų dūmtraukiuose degė 544 kartus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Lietuvoje kilo 6 320 gaisrų. Juose žuvo 55 žmonės, dar 132 gyventojai buvo traumuoti. Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, gaisrų skaičius padidėjo 5,2 proc., o žuvusiųjų – 17 proc. Artėjant naujam šildymo sezonui ugniagesiai išskiria dar vieną skaičių: 544 gaisrai individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Iš viso per aštuonis mėnesius individualiuose gyvenamuosiuose namuose registruoti 1 148 gaisrai. Vadinasi, suodžių užsidegimas kamine yra viena svarbiausių šios kategorijos gaisrų problemų. Gyvenamosios paskirties pastatuose per tą patį laikotarpį kilo 1 615 gaisrų, kuriuose žuvo 40 žmonių. Net 30 iš jų žuvo individualiuose gyvenamuosiuose namuose.
Ryškus ir teritorinis skirtumas. Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 708 gaisrai ir žuvo 9 žmonės, o miesteliuose bei kaimo vietovėse registruoti 907 gaisrai ir 31 žūtis. Šie skaičiai nereiškia, kad kiekviena žūtis kaime buvo susijusi su dūmtraukiu, tačiau jie rodo, kodėl prieš prasidedant intensyviam kūrenimui ugniagesiai didžiausią dėmesį skiria individualių namų šildymo sistemoms.
Suodžių gaisras prasideda kamino viduje, bet didžiausia grėsmė kyla tada, kai ugnis pasiekia pastato konstrukcijas
Kūrenant krosnį, židinį ar kieto kuro katilą, ant dūmtraukio sienelių kaupiasi degimo produktai – suodžiai ir dervingos nuosėdos. Jų kiekis priklauso nuo kuro, degimo temperatūros, dūmtraukio konstrukcijos, traukos ir eksploatavimo režimo. Kai tokių nuosėdų susikaupia pakankamai ir temperatūra pakyla, jos gali užsidegti pačiame dūmtraukyje.
Vien tai, kad ugnis dega kamino viduje, dar ne visada reiškia, kad sudegs visas namas. Didžiausias pavojus atsiranda dėl nesandaraus ar netinkamai įrengto dūmtraukio. Liepsna, karštos dujos ar kibirkštys per plyšius gali pasiekti medines perdangas, gegnes, palėpės konstrukcijas ar kitas degias medžiagas. Ugniagesiai pabrėžia, kad būtent taip nedidelis suodžių užsidegimas gali virsti viso stogo ar gyvenamojo namo gaisru.
Problema ypač aktuali seniems mūriniams dūmtraukiams. Ilgainiui juose atsiranda įtrūkimų, kurių iš pirmo žvilgsnio galima nepastebėti. Dėl to palėpėse mūrinius dūmtraukius rekomenduojama ir pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles privaloma laikyti techniškai tvarkingus, o gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose jų paviršius išbalinti. Ant balto paviršiaus lengviau pastebėti suodžių ar dūmų paliktas žymes, galinčias išduoti plyšį.
Dūmtraukius privaloma valyti prieš šildymo sezoną ir jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės šiuo klausimu yra konkrečios. Jų 160 punkte nustatyta, kad iš dūmtraukių ir krosnių suodžius būtina išvalyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tai nėra vien ugniagesių rekomendacija ar kaminkrėčių profesinė tradicija.
Praktikoje vienodas trijų mėnesių intervalas dar nereiškia, kad kiekvienam namui jo pakanka. Dūmtraukis gali užsiteršti greičiau, jeigu kūrenama drėgna mediena, sakingu kuru, dažyta ar lakuota mediena, palaikoma per žema degimo temperatūra arba dūmai dūmtraukyje pernelyg atvėsta. Tokiu atveju ant sienelių kaupiasi ne tik sausi suodžiai, bet ir sunkiau pašalinamos dervos.
Metalinis dūmtraukio įdėklas šios pareigos nepanaikina. Lygios jo sienelės gali palengvinti valymą ir apsaugoti seną mūrinį kaminą nuo dalies agresyvių degimo produktų poveikio, tačiau nuosėdos kaupiasi ir ant įdėklo. Jeigu jos ilgai nepašalinamos, gaisro rizika išlieka.
Drėgnos malkos ir „taupus“ kūrenimas gali pagreitinti dervų kaupimąsi kamine
Šiuolaikiniuose namuose daug kalbama apie efektyvų šildymą, tačiau kieto kuro įrenginiams per žema degimo temperatūra ne visada yra ekonomiškas sprendimas. Kai mediena dega nepakankamai intensyviai, išsiskiria daugiau nevisiškai sudegusių organinių junginių. Vėsesni dūmai kylant dūmtraukiu kondensuojasi, o ant jo sienelių formuojasi lipnios dervos.
Drėgna mediena šią problemą dar sustiprina. Dalis šilumos sunaudojama vandeniui išgarinti, todėl degimo temperatūra būna mažesnė. Savininkui gali atrodyti, kad krosnis tiesiog prasčiau šildo, tačiau tuo pat metu dūmtraukio viduje gali sparčiau augti degių nuosėdų sluoksnis. Ugniagesiai įspėja, kad stipriai dervomis užterštą dūmtraukį kartais sunku išvalyti net mechaniniu būdu.
Dar blogesnė praktika – krosnyje deginti plastiką, gumą, dažytą ar lakuotą medieną ir kitas šildymui neskirtas atliekas. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės draudžia naudoti šildymo įrenginiui nepritaikytą kurą. Tokios atliekos ne tik didina oro taršą, bet ir gali skatinti agresyvių bei degių nuosėdų kaupimąsi dūmtraukyje.
Įtrūkęs kaminas ir prie jo priglaustos medinės konstrukcijos gali būti pavojingesni už patį suodžių sluoksnį
Tvarkingas dūmtraukis turi ne tik gerai traukti. Jis turi būti techniškai sandarus ir saugiai atskirtas nuo degių pastato konstrukcijų. Senuose namuose galima rasti atvejų, kai medinė sija, stogo konstrukcija ar apšiltinimo medžiaga įrengta pernelyg arti mūrinio kamino. Kol dūmtraukio paviršiaus temperatūra įprasta, problema gali būti nepastebima daugelį metų.
Situacija pasikeičia užsidegus suodžiams. Dūmtraukio viduje temperatūra staigiai padidėja, o įkaitusi konstrukcija pradeda intensyviai perduoti šilumą aplinkinėms medžiagoms. Jeigu kamine yra plyšių, į palėpę gali patekti ir tiesioginė liepsna ar kibirkštys. Todėl gaisrai neretai pastebimi jau tada, kai dega stogo ar perdangos konstrukcijos.
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės taip pat draudžia degias medžiagas laikyti arčiau kaip 0,5 metro nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų. Prie pat pakuros galioja dar griežtesni reikalavimai – kuro negalima laikyti arčiau kaip 1 metrą. Palėpė taip pat neturėtų būti naudojama kaip sandėlis aplink kaminą: dėžės, tekstilė, mediena ar seni baldai gali tapti papildomu kuru gaisrui.
Dūmų detektorius privalomas kiekviename gyvenamojo būsto aukšte, tačiau jis nepakeičia smalkių jutiklio
Lietuvoje autonominius dūmų detektorius gyvenamuosiuose būstuose privaloma turėti nuo 2018 metų. PAGD nurodo, kad minimalus reikalavimas – bent po vieną techniškai tvarkingą ir veikiantį dūmų detektorių kiekviename būsto aukšte. Didesniame name saugiau detektorius įrengti ir koridoriuose bei patalpose prie miegamųjų.
Dūmų detektorius skirtas perspėti apie gaisro metu atsirandančius dūmus. Jis nėra tas pats, kas anglies monoksido, arba smalkių, detektorius. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės dujos, susidarančios nevisiškai degant kurui. Jų gali atsirasti dėl prastos traukos, netinkamo vėdinimo, per anksti uždarytos dūmtraukio sklendės ar kitų degimo sutrikimų.
PAGD rekomenduoja gyvenamosiose patalpose, ypač miegamuosiuose ir namuose su kurą deginančiais šildymo įrenginiais, įsirengti ir smalkių detektorius. Pirmieji apsinuodijimo požymiai gali būti galvos svaigimas, silpnumas, mieguistumas, pykinimas ar koordinacijos sutrikimai. Įtarus apsinuodijimą reikia išeiti į gryną orą, vėdinti patalpas ir skambinti numeriu 112.
Suodžiams užsidegus kamine pavojingiausia bandyti problemą ignoruoti ir toliau kūrenti
Degančius suodžius galima atpažinti iš neįprasto ūžesio kamine, stipriai įkaitusio dūmtraukio, kibirkščių ar liepsnos virš jo. Tokiu atveju reikia nutraukti kūrenimą ir skambinti numeriu 112. Svarbu stebėti palėpę ir kitas vietas, pro kurias eina dūmtraukis, tačiau tai daryti tik tiek, kiek nekelia pavojaus pačiam žmogui.
Didelė klaida būtų manyti, kad jeigu po kelių minučių ūžesys nutilo, pavojus praėjo. Nuo įkaitusio ar nesandaraus kamino galėjo pradėti rusenti medinė konstrukcija, apšiltinimo medžiaga ar kitas pastato elementas. Toks židinys gali kurį laiką būti beveik nematomas ir įsiliepsnoti vėliau.
Kilus gaisrui prioritetas yra žmonių saugumas, o ne turto gelbėjimas. PAGD rekomenduoja nedelsiant kviesti ugniagesius, pasirūpinti žmonių evakuacija ir nerizikuoti bandant pasiekti pavojingas pastato vietas. Gesinimo būdas priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl savadarbiai eksperimentai su stipriai įkaitusiu dūmtraukiu gali padidinti traumų arba konstrukcijų pažeidimo riziką.
Šildymo sezono rizika didžiausia individualiuose namuose, kuriuose techninė priežiūra priklauso nuo paties savininko
Daugiabutyje dalį šildymo ir pastato sistemų prižiūri administratoriai, bendrijos ar centralizuotos paslaugos teikėjai. Individualiame name visa atsakomybės grandinė dažniausiai susitelkia vienose rankose. Savininkas pats sprendžia, kada valyti kaminą, kokias malkas pirkti, kada remontuoti krosnį ir ar seną dūmtraukį jau laikas rekonstruoti.
Būtent todėl gaisrų statistikoje individualūs namai išsiskiria. 2026 m. per pirmuosius aštuonis mėnesius juose kilo 1 148 gaisrai, o 30 žmonių žuvo. Tuo pat metu vien suodžių degimo dūmtraukiuose atvejų registruota 544. PAGD ypač atkreipia dėmesį į miestelius ir kaimo vietoves, kur gyvenamųjų pastatų gaisruose per tą patį laikotarpį žuvo 31 žmogus, palyginti su 9 miestuose.
Šie skaičiai savaime neparodo kiekvieno namo techninės būklės ar savininko elgesio. Tačiau jie aiškiai rodo rizikos koncentraciją ten, kur šildymo sistemų priežiūra labai priklauso nuo individualaus žmogaus sprendimų. Ypač prieš pirmuosius šalčius keliolika minučių kamino apžiūrai ar profesionaliam valymui gali būti reikšmingesnė investicija nei bet kuris papildomas šildymo sezono pirkinys.
544 suodžių gaisrai dar iki rudens pabaigos rodo, kad kamino valymas Lietuvoje tebėra ne teorinė, o kasdienė saugumo problema
2026 m. statistika nėra išskirtinė vien tuo, kad dūmtraukių gaisrų apskritai būna. Panaši problema kartojasi kasmet. 2024 m. spalio pradžioje PAGD jau buvo užregistravęs 552 suodžių degimo atvejus individualių namų dūmtraukiuose. Tai rodo, kad problema nėra susijusi su vienu ypač šaltu sezonu ar paviene technine klaida.
Skiriasi ir tai, kiek žalos padaro konkretus atvejis. Viename name suodžiai gali išdegti kamine ir būti laiku pastebėti. Kitame nesandarus dūmtraukis perduos ugnį palėpei ir per kelias minutes sukels didelį stogo gaisrą. Todėl statistikoje vienu terminu „suodžių degimas“ gali būti apibūdinamos labai skirtingų pasekmių situacijos.
Artėjant 2026–2027 m. šildymo sezonui svarbiausias veiksmas nėra sudėtingas: patikrinti krosnį ir dūmtraukį dar prieš pradedant intensyviai kūrenti, išvalyti suodžius, pašalinti konstrukcijų defektus ir patikrinti dūmų detektorius. Įstatymas nustato minimalų valymo dažnį, tačiau namo būklė, naudojamas kuras ir kūrenimo intensyvumas gali reikalauti dažnesnės priežiūros. 544 gaisrai per aštuonis mėnesius rodo, kad ši pareiga Lietuvoje tebėra labai praktiška.
Šaltiniai:
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“. (2026). 2026 m. gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika – aštuonių mėnesių duomenys. https://pagd.lrv.lt/lt/statistika/gaisru-ir-gelbejimo-darbu-statistika/2023-m/
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“. (2024). Prasideda šildymo sezonas: ar jau išvalėte kaminus? https://pagd.lrv.lt/lt/naujienos/prasideda-sildymo-sezonas-ar-jau-isvalete-kaminus/
„Teisės aktų registras“. (2026). Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, galiojanti suvestinė redakcija. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C7BB0BCD6F81/asr
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie gaisrų, susijusių su suodžiais dūmtraukiuose, statistiką ir prevencijos priemones, todėl jis yra aktualus ir naudingas lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslius ir patikrintus duomenis apie gaisrų skaičių Lietuvoje, taip pat aiškiai nurodo suodžių gaisrų problemą individualiuose namuose. Informacija yra nešališka ir atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra apie 2026 metų įvykius, tačiau šiuo metu mes esame 2023 metais, todėl informacija yra pasenusi ir netinkama publikavimui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie gaisrų, susijusių su suodžių užsidegimu dūmtraukiuose, statistiką ir prevencijos priemones, kas yra naudinga visuomenei, ypač artėjant šildymo sezonui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie gaisrų priežastis ir prevenciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai nurodomi faktai ir rekomendacijos, kas yra psichologiškai saugu ir naudinga visuomenei.
