Rudens darbai palieka ne tik gražų vaizdą, bet ir krūvas atliekų
Ruduo kiemuose ir soduose reiškia ne tik spalvingus medžių lapus, bet ir nemažai darbo. Grėbiami lapai, pjaunama paskutinė žolė, tvarkomi gėlynai, genimi medžiai bei krūmai, surenkami nukritę vaisiai. Po tokių darbų neretai lieka nemažos krūvos augalinių atliekų. Tačiau visas šis sezoninis „derlius“ nėra paprastos šiukšlės – jį būtina sutvarkyti tinkamai.
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) specialistai primena, kad netinkamai paliktos ar išmestos žaliosios atliekos gali tapti ne tik aplinkosaugine problema, bet ir papildoma našta visai atliekų tvarkymo sistemai[1].
Ne viskas, kas lieka sode, gali keliauti į bendrą konteinerį
Žaliosioms atliekoms priskiriama didžioji dalis to, kas lieka po sezoninių sodo ir aplinkos tvarkymo darbų. Tai medžių ir krūmų lapai, nupjauta žolė, piktžolės, nuvytusios gėlės ir kiti augalai, vaisių krituoliai, smulkios šakos bei medžių ir krūmų genėjimo likučiai.
Šių atliekų nereikėtų mesti į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius. Patekusios į bendrą atliekų srautą jos apsunkina tolimesnį atliekų tvarkymą, nors tinkamai atskirtos galėtų būti perdirbamos ir vėliau panaudojamos.
Netinkamas sprendimas – surinktas augalines atliekas tiesiog išvežti į pamiškę, lauką ar palikti kitoje nuošalesnėje vietoje. Nors lapai, žolė ar šakos yra natūralios kilmės, tai nereiškia, kad juos galima mesti bet kur. Tokios atliekų krūvos darko kraštovaizdį, gali privilioti laukinius gyvūnus, o svetimoje teritorijoje paliktos atliekos tampa problema aplinkiniams ir žemės savininkams.
Deginimas – vienas pavojingiausių būdų atsikratyti atliekų
Dar vienas būdas, kurio reikėtų vengti, – surinktų augalinių atliekų deginimas. Uždegus sausą žolę, lapus ar kitas augalų liekanas ugnis gali išplisti labai greitai, ypač esant sausiems ir vėjuotiems orams.
Tokie gaisrai daro žalą ne tik augmenijai. Liepsna pažeidžia viršutinį dirvožemio sluoksnį, gali sunaikinti vabzdžius ir kitus smulkius gyvūnus, paukščių buveines bei perimvietes. Nekontroliuojama ugnis taip pat gali kelti pavojų šalia esantiems pastatams, kitam žmonių turtui ir jų pačių saugumui.
Augalinių atliekų deginimui taikomi ir teisės aktuose nustatyti ribojimai. Griežti reikalavimai galioja miškuose, durpingose vietose, pelkėse ir šalia tokių teritorijų, taip pat miestų bei miestelių teritorijose. Už nustatytos tvarkos nepaisymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Žaliosios atliekos gali virsti naudingu kompostu
Surinktų lapų, žolės ar smulkių šakų nebūtina laikyti problema – tinkamai sutvarkytos šios atliekos gali būti panaudotos dar kartą. Vienas iš būdų – jas pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. ŠRATC nurodo, kad gyventojai per metus jose gali nemokamai atiduoti iki 0,5 kubinio metro žaliųjų atliekų.
Atvežtos atliekos pasveriamos kartu su transporto priemone, o aikštelės darbuotojai nurodo, kur jas iškrauti. Išvykstant automobilis pasveriamas dar kartą, taip nustatant pristatytų atliekų kiekį.
Tačiau turintiems nuosavą kiemą ar sodą dar patogesnis sprendimas gali būti kompostavimas savo sklype. Lapai, nupjauta žolė ir kitos augalinės liekanos palaipsniui suyra ir tampa kompostu, kurį vėliau galima panaudoti dirvožemiui praturtinti, gėlynams ar daržui.
Taip rudens darbų metu susidariusios atliekos gali sugrįžti į gamtą kaip naudinga medžiaga. Todėl gyventojai raginami jų nepalikti bet kur, nemesti į mišriųjų atliekų konteinerius ir nedeginti, o rinktis aplinkai palankesnius būdus – kompostavimą arba pristatymą į tam skirtas aikšteles.
