Problema didesnė, nei rodo vien skaičiai
Apie priklausomybę dažnai pradedama kalbėti tik tada, kai problema jau būna įsisenėjusi. Lietuvoje alkoholio vartojimo rodikliai išlieka aukšti, tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad pagalbos sulaukia tik maža dalis žmonių, kuriems jos reikia.
Praėjusiais metais vienam Lietuvos gyventojui teko apie 11 litrų grynojo alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholio vartojimo problemų turi apie 11 proc. šalies suaugusiųjų, kai pasaulio vidurkis siekia 7 proc. Beveik kas ketvirtas lietuvis alkoholį vartoja bent kartą per savaitę[1].
2024 metų ESPAD tyrimas taip pat parodė, kad per pastarąjį mėnesį alkoholio vartojo 24 proc. 15–16 metų moksleivių, o penktadalis paauglių per pastaruosius metus lošė iš pinigų.
Vis dėlto gydymą pasiekia vos apie 8 proc. žmonių, kuriems tokia pagalba reikalinga. Tam įtakos turi stigma, problemos nepripažinimas ir vis dar gajus požiūris, kad priklausomybė yra valios trūkumas.
„Kai pagalbos kreipiasi vos 8 proc. asmenų iš visų tų, kuriems toks gydymas reikalingas, akivaizdu, kur turime pasistūmėti – tai ankstyvas atpažinimas, stigmos mažinimas ir pasiūlymas žmogui tokių pagalbos modelių, kurie padeda pradėti gydymą ir jame išlikti“, – teigia LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė Aušra Norė.
Kai abstinencija nėra vienintelis kelias
Lietuvoje gerai žinoma dvylikos žingsnių programa, kurios veiksmingumą siekiant ilgalaikės abstinencijos patvirtina tarptautiniai tyrimai. Tačiau LSMU lektorius doktorantas Liudas Vincentas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad toks modelis tinka ne visiems.
Kai kuriems žmonėms kliūtimi tampa programoje akcentuojamas dvasingumas ar reikalavimas visiškai atsisakyti alkoholio. Tokiais atvejais alternatyva gali būti žalos mažinimas – suvartojamo alkoholio kiekio ar jo daromos žalos mažinimas, abstinenciją paliekant kaip ilgalaikį tikslą.
„Žalos mažinimo, o ne tik visiškos abstinencijos keliu einama įvairių šalių sveikatos sistemose. To labai reikėtų ir Lietuvoje, tačiau priešinimosi randasi ir iš sprendimų priėmėjų, ir iš sveikatos specialistų, nes vis dar gajus priklausomybės suvokimas kaip charakterio ypatybės ar valios trūkumo, o kad tai keistųsi, mums būtinas platesnis švietimas“, – akcentavo A. Norė.
Specialistės teigimu, gydymas turėtų būti pritaikytas konkrečiam žmogui. Tam gali būti pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija, motyvacinės intervencijos, porų terapija ir kiti metodai.
Problemą turi pastebėti ne tik priklausomybių specialistai
Priklausomybės gali apsunkinti lėtinių ligų gydymą, bloginti psichikos sveikatą, didinti traumų riziką ir mažinti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu, kad problemą gebėtų pastebėti ne tik priklausomybių specialistai, bet ir šeimos gydytojai, psichikos sveikatos darbuotojai bei socialiniai darbuotojai.
Australijoje atlikti tyrimai parodė, kad psichikos sveikatos pacientai lošimo problemų turi iki aštuonių kartų dažniau nei kiti žmonės. Tačiau specialius mokymus šia tema yra baigę vos apie 12 proc. specialistų.
A. Norės teigimu, klausimai apie alkoholio vartojimą, lošimą ar kitą rizikingą elgesį gydytojo kabinete turėtų tapti tokie pat įprasti kaip klausimai apie miegą ar emocinę savijautą.
Tarptautinės patirties ieškos Seime
Kaip priklausomybių gydymą Lietuvoje padaryti prieinamesnį ir įvairesnį, rugsėjo 17 dieną Seime diskutuos Lietuvos ir užsienio ekspertai.
Konferencijoje „Priklausomybės: naujos perspektyvos gydyme ir pagalboje“ specialistai iš JAV, Japonijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių aptars šiuolaikinius gydymo metodus, neuromokslų pasiekimus, paauglių problemas ir pagalbos galimybes tais atvejais, kai visiška abstinencija nėra realus pradinis tikslas.
Organizatoriai pabrėžia, kad priklausomybės nėra vien medicinos klausimas – gydymo prieinamumą, prevenciją ir žalos mažinimo galimybes lemia ir sveikatos politikos sprendimai.
Tai bus trečioji ir iki šiol didžiausia LSMU organizuojama tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija priklausomybių tema.
