Nausėdos vertinimas smuko labiausiai
Lietuvos politinių simpatijų žemėlapyje – pastebimi pokyčiai. Naujausia apklausa rodo, kad prezidento Gitano Nausėdos vertinimas per mėnesį smuko labiausiai, o partijų reitinguose pirmąsias vietas skiria vos keli dešimtadaliai procentinio punkto.
„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, rugpjūtį G. Nausėdą palankiai vertino 43 proc. respondentų. Dar liepą tokių buvo 52 proc., tad per mėnesį prezidento palankus vertinimas sumažėjo 9 procentiniais punktais[1].
Sociologas Romas Mačiūnas pažymi, kad tokį pokytį būtų sudėtinga susieti su vienu konkrečiu įvykiu. Jo vertinimu, rezultatui galėjo turėti įtakos bendras neigiamų politinių naujienų ir viešų diskusijų fonas.
„Sunku išskirti kažkokį vieną neigiamą aspektą. Įtariu, kad čia buvo tokia bendra visuma“, – Eltai sakė R. Mačiūnas.
Pokyčių užfiksuota ir kitų žinomų žmonių vertinimuose. Andriaus Tapino ir Edmundo Jakilaičio palankūs vertinimai per mėnesį sumažėjo po 5 procentinius punktus. Valdo Adamkaus ir Virginijaus Sinkevičiaus rodikliai smuko po 4 punktus, o Aurelijaus Verygos bei Viktorijos Čmilytės-Nielsen – po 3 punktus.
Visuomenės simpatijų viršūnėje – buvę prezidentai
Nepaisant dabartinio šalies vadovo reitingo smukimo, palankiausiai visuomenė ir toliau vertina kadenciją baigusius prezidentus. Valdą Adamkų teigiamai vertina 76 proc. apklaustųjų, o Dalią Grybauskaitę – 57 proc.
Tarp kitų geriau vertinamų politikų ir visuomenės veikėjų išsiskiria Seimo narys Valius Ąžuolas. Jį palankiai vertina 45 proc. respondentų. Užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį teigiamai vertina 43 proc., Liną Kukuraitį ir Virginijų Sinkevičių – po 41 proc., o Vytautą Sinicą – 39 proc. apklaustųjų.
V. Ąžuolo vertinimas per mėnesį padidėjo nuo 42 iki 45 proc. Vis dėlto sociologas šio pokyčio nelaiko aiškiu politiko populiarumo šuoliu – aukštesnę vietą bendrame reitinge jam padėjo pasiekti ir kitų politikų rezultatų smukimas.
Tuo metu daugiau nei pusė respondentų nepalankiai vertina Vytautą Landsbergį, Ingridą Šimonytę, Remigijų Žemaitaitį, Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Juozą Oleką bei Lauryną Kasčiūną. Didžiausia neigiamai vertinančių apklaustųjų dalis teko V. Landsbergiui – 66 proc., o I. Šimonytę nepalankiai vertino 64 proc. respondentų.
Partijų lyderius skiria vos keli dešimtadaliai
Intriga išlieka ir partijų reitinguose. Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia balsų, apklausos duomenimis, gautų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – už juos balsuotų 12,8 proc. respondentų.
Visai šalia būtų Lietuvos socialdemokratų partija, kurią rinktųsi 12,5 proc. apklaustųjų.
Trečioje vietoje būtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, turinti 10,5 proc. palaikymą. Už „Nemuno aušrą“ balsuotų 9,1 proc., už Liberalų sąjūdį – 6,6 proc., o Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – 5,4 proc. respondentų.
Mažesnį palaikymą apklausoje surinko Darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – po 3 proc. Laisvės partiją rinktųsi 2,2 proc., Lietuvos regionų partiją – 1,6 proc., o Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,4 proc. respondentų.
Nacionalinio susivienijimo palaikymas išaugo
Vienas ryškesnių mėnesio pokyčių matomas Nacionalinio susivienijimo reitinge. Partijos palaikymas, palyginti su liepa, padidėjo nuo 2,6 iki 5,3 proc.
Sociologo R. Mačiūno vertinimu, tam galėjo turėti įtakos didesnis partijos pirmininko Vytauto Sinicos matomumas viešojoje erdvėje. Anot jo, partijų rezultatai neretai priklauso nuo to, kiek viešumo sulaukia ryškiausi jų atstovai.
„Partijų kilimai arba kritimai dažniausiai susiję su žymiausiais politikos veikėjais. Šiuo atžvilgiu Sinica yra tapęs pakankamai ryškus tarp kitų politikų“, – sakė sociologas.
Tuo metu „Nemuno aušros“ reitingas išlieka gana stabilus, nors jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sulaukia daugiau nepalankių nei palankių vertinimų. R. Mačiūno teigimu, nuolatinis partijos matomumas ir dažnos viešos diskusijos apie jos lyderį nebūtinai lemia tokį pat staigų palaikymo kritimą, kokį gali sukelti vienkartinis politinis skandalas.
„Skandalai, susiję su Žemaitaičiu, yra permanentiniai, todėl nebeveikia taip, kaip vienkartinis įvykis. Pavyzdžiui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atveju Skvernelio skandalas buvo vienkartinis veiksmas, kuris paveikė partiją gerokai stipriau. Jai iki šiol gana sunkiai sekasi atstatyti ankstesnį palaikymą“, – aiškino R. Mačiūnas.
Svarbi dalis rinkėjų savo pasirinkimo vis dar nėra padariusi. 27 proc. apklaustųjų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba šiuo metu nežino, už kurią partiją balsuotų.
Apklausa atlikta 2026 metų rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrime dalyvavo 1019 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Skelbiama rezultatų paklaida – iki 3,1 procentinio punkto.
