Numuštame drone aptiktas sprogmuo
Pirmą kartą Lietuvos oro erdvėje numuštas dronas kėlė realią grėsmę – jį apžiūrėję specialistai aptiko sprogmenį. Pavojingą užtaisą išminuotojai neutralizavo, o pats bepilotis orlaivis bus toliau tiriamas siekiant išsiaiškinti jo kilmę, paskirtį ir kitas incidento aplinkybes.
Apie tyrimo rezultatus antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, po incidento aktyvuotas planas „Skydas“ jau baigtas[1].
„Planas „Skydas“ baigtas. Galutiniais duomenimis, aptiktas sprogmuo. Išminuotojai jį neutralizavo“, – socialiniame tinkle paskelbė ministras.
Bepilotis orlaivis į Lietuvos oro erdvę įskrido antradienio naktį iš Baltarusijos pusės. Jis buvo numuštas Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Į operaciją įsitraukė Šiauliuose dislokuotos Italijos karinės oro pajėgos, vykdančios NATO oro policijos misiją.
Dronui judant virš Lietuvos, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie tikėtiną oro pavojų. Bepilotį neutralizavus, grėsmė buvo atšaukta.
Incidentą aptarė Lietuvos ir Italijos gynybos ministrai
Po incidento į Šiaulių aviacijos bazę atvyko Italijos gynybos ministras Guido Crosetto. Čia jis susitiko su Lietuvos krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, o pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta sąjungininkų reakcijai, regiono saugumui ir Italijos pajėgų vaidmeniui Baltijos šalyse.
„Šią situaciją išsamiai aptarėme su Italijos gynybos ministru Guidu Crosettu (Gvidu Krosetu). Ministras išreiškė tvirtą paramą mūsų regiono saugumui. Kartu padėkojome naikintuvo įgulai už priimtus ryžtingus sprendimus ir atliktus veiksmus“, – teigė R. Kaunas.
Šis įvykis išskirtinis tuo, kad Lietuvos oro erdvėje dronas numuštas pirmą kartą. Panašių incidentų anksčiau yra fiksuota Latvijoje ir Estijoje.
Pastaraisiais mėnesiais, Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuvoje ne kartą skelbta apie galimus oro erdvės pažeidimus. Tačiau ne kiekvienas radarų užfiksuotas objektas reiškia realų pavojų. Pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį dalis pietryčių Lietuvos gyventojų buvo perspėti apie galimą oro grėsmę, tačiau vėliau nustatyta, kad radarai užfiksavo paukščių būrį.
Tą pačią antradienio dieną ties Varėna tarnybos pastebėjo dar vieną neaiškų objektą. Įtariama, kad jis galėjo atskristi iš Baltarusijos, kirsti Lietuvos teritoriją ir pasiekti Kaliningrado sritį. Dėl duomenų trūkumo oro pavojus šiuo atveju nebuvo skelbiamas.
Italija akcentuoja NATO rytinio flango svarbą
Incidentas tapo proga Italijai dar kartą pabrėžti savo vaidmenį stiprinant NATO rytinį flangą. G. Crosetto akcentavo, kad šalies karių ir karinių oro pajėgų buvimas Baltijos regione yra svarbi kolektyvinės gynybos dalis. Italijos pajėgos Lietuvoje dalyvauja NATO oro policijos misijoje, o Roma tokius incidentus vertina kaip dar vieną įrodymą, kodėl regione būtinas nuolatinis sąjungininkų pasirengimas ir gebėjimas greitai reaguoti į galimas grėsmes.
Dronų ir kitų neaiškių objektų pasirodymas NATO oro erdvėje vis daugiau dėmesio nukreipia į rytinio flango apsaugą. Sąjungininkai siekia stiprinti oro gynybą, ankstyvojo perspėjimo ir stebėjimo sistemas bei gebėjimus aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius. Kartu akcentuojamas glaudesnis valstybių karinių pajėgų bendradarbiavimas, leidžiantis į oro erdvės pažeidimus reaguoti operatyviau.
Rytinio flango stiprinimą vienu iš prioritetų laiko ir Lietuva. Vilnius siekia didesnių Europos investicijų į oro gynybą, kovos su dronais priemones, stebėjimo sistemas bei karinį mobilumą ir pabrėžia, kad rytinių NATO bei Europos Sąjungos valstybių saugumas neturėtų būti laikomas tik pasienio šalių problema. Lietuvos pozicija – augant naujoms grėsmėms, šio regiono apsauga turi tapti bendru ilgalaikiu visos Europos gynybos uždaviniu.
pasekit dar kokią pasaką, numušant nesprogo cha cha