Tėvų teisę į išlaikymą siūloma riboti
Tėvai, kurie metų metus vengė išlaikyti savo vaikus, juos apleido ar prieš juos smurtavo, ateityje gali nebeturėti teisės senatvėje reikalauti finansinės paramos iš savo atžalų. Seime svarstomos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siekiama aiškiau apibrėžti, kada pareiga rūpintis paramos reikalingais tėvais vaikams nebegaliotų.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pilnamečiai vaikai turi pareigą išlaikyti nedarbingus ir finansinės pagalbos reikalingus tėvus bei jais rūpintis. Išlaikymas gali būti skiriamas bendru vaikų ir tėvų susitarimu, o nepavykus susitarti dėl jo gali būti kreipiamasi į teismą[1].
Vis dėlto įstatyme jau dabar numatytos tam tikros išimtys. Teismas gali atleisti pilnametį vaiką nuo pareigos išlaikyti tėvus, jeigu nustatoma, kad šie anksčiau vengė vykdyti savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teisės į išlaikymą taip pat neturi tėvai, jei vaikai nuo jų buvo visam laikui atskirti dėl pačių tėvų kaltės.
Siūlomais pakeitimais norima ne tik išplėsti tokių atvejų sąrašą, bet ir įstatyme aiškiau įtvirtinti, kokie tėvų veiksmai galėtų tapti pagrindu atsisakyti jiems skirti išlaikymą.
Iniciatorius įžvelgia neteisybę
Pataisų iniciatorius Seimo narys Darius Razmislevičius sako atkreipęs dėmesį į situaciją, kai savo pareigų vaikams nevykdę tėvai teoriškai vis tiek gali senatvėje tikėtis jų finansinės paramos.
„Nagrinėdamas piktybiškai alimentų nemokančių asmenų temą, pastebėjau Civilinio kodekso nuostatą, kad asmuo gali nesirūpinti vaikais, nemokėti išlaikymo ir kitus blogus dalykus daryti, bet teoriškai jisai turi galimybę senatvėje prisiteisti iš tokių vaikų išlaikymą.
Man atrodo, tai yra visiškai neteisinga, ir, manau, mes bent iš dalies atstatytume teisingumą, nustatydami, kad savo vaikais nesirūpinę asmenys, senatvėje, deja, neturėtų galimybės iš jų reikalauti to, ko patys nedarė visą gyvenimą“, – pristatydamas pataisas sakė projekto iniciatorius Seimo narys Darius Razmislevičius.
Pagal siūlomą tvarką teisės į išlaikymą galėtų netekti tėvai, kurie sistemingai vengė finansiškai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, prieš vaiką ar kitą su jo gerove susijusį šeimos narį naudojo fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą.
Tokia pati taisyklė būtų taikoma ir tais atvejais, kai dėl tėvų elgesio buvo pritaikytos oficialios apsaugos nuo smurto priemonės. Teisės į vaikų paramą taip pat galėtų netekti tėvai, kurie vaiką apleido, juo nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar dėl kitų savo veiksmų negalėjo tinkamai atlikti tėvų pareigų.
Pataisoms Seime – žalia šviesa
Į numatomas išimtis patektų ir asmenys, kuriems buvo laikinai arba neterminuotai apribota tėvų valdžia. Tačiau siūloma palikti galimybę individualiai vertinti situacijas, kai tėvai stengėsi keisti savo elgesį, sprendė šeimoje kilusias problemas ir siekė susigrąžinti vaiką. Jei vaikas po laikinosios globos buvo grąžintas į šeimą, tokios aplinkybės būtų vertinamos kitaip.
Civilinio kodekso pataisų projektui po pateikimo Seime pritarė 61 parlamentaras. Vienas Seimo narys balsavo prieš, dar 27 susilaikė. Tai reiškia, kad projektas toliau keliauja į parlamentinio svarstymo etapą.
Pagrindiniu komitetu, kuris nagrinės siūlomus pakeitimus, paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis turės įvertinti projekto nuostatas ir pateikti savo išvadas prieš tolesnį svarstymą parlamente.
Numatoma, kad Civilinio kodekso pataisos į Seimo posėdžių salę sugrįš gruodžio 15 dieną. Tuomet parlamentarai spręs dėl tolesnio projekto likimo ir siūlomų pakeitimų, kurie galėtų iš esmės pakeisti kai kurių tėvų galimybes ateityje reikalauti išlaikymo iš savo pilnamečių vaikų.
