Teismo sprendimas sukėlė pasipiktinimą
Trejų metų laisvės atėmimo bausmė – tačiau už grotų sėsti nereikės. Toks teismo sprendimas byloje dėl 15-metės išžaginimo Anykščių rajone sukėlė aštrią politikų reakciją ir iš naujo pakurstė diskusiją apie tai, kaip Lietuvos teisinė sistema vertina seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teismo sprendimą įvertino itin kritiškai.
„Šlykštu ir sunku suvokti: nepilnametę Anykščių rajono labirintų parke išžaginęs vyras lieka laisvėje, nors teismas jam skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė I. Ruginienė.
Ministrė pabrėžė, kad gerbia teismų nepriklausomumą, tačiau, jos nuomone, tokios bylos gali turėti kur kas platesnių pasekmių nei vien konkretaus nuosprendžio vertinimas. Pasak I. Ruginienės, panašūs sprendimai gali mažinti nukentėjusiųjų pasitikėjimą teisingumo sistema ir kelti abejonių, ar valstybė pakankamai gina seksualinio smurto aukas.
„Tokie sprendimai smarkiai pakerta pasitikėjimą visa teisine sistema. Ir kyla labai rimtas klausimas: ar tokie standartai iš tiesų galioja visiems vienodai? Ar jų bus laikomasi ir kitose seksualinio smurto prieš vaikus bylose, taip pat bylose, kuriose pedofilija kaltinami kunigai? Negali būti dvigubų standartų. Negali būti „svarbesnių“ ir „mažiau svarbių“ aukų“, – akcentavo I. Ruginienė.
Sinkevičius: nukentėjusiosios orumas liko antrame plane
Teismo sprendimą sukritikavo ir europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Jo vertinimu, byloje pernelyg daug dėmesio skirta nuteistojo interesams, o nukentėjusiosios patirtis ir orumas liko antrame plane.
„Tokie sprendimai pagrįstai kerta per žmonių tikėjimą teisingumo sistema Lietuvoje, nes plika akimi matyti, kad prievartautojo orumas buvo maksimaliai apsaugotas. Tuo metu aukos orumas nustojo buvęs prioritetu su atmesta apeliacija“, – pranešime cituojamas V. Sinkevičius.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant bausmę buvo vertinama nuteistojo savanoriška tarnyba Lietuvos kariuomenėje bei veikla Lietuvos šaulių sąjungoje.
„Sprendimo motyvuose teismas pažemino ir Lietuvos kariuomenę bei Lietuvos Šaulių Sąjungą. Mat sprendime teigiama, jog skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad prievartautojas yra šaulys bei savanoris“, – teigė jis.
V. Sinkevičiaus vertinimu, priklausymas šioms organizacijoms neturėtų būti suprantamas kaip aplinkybė, galinti sumažinti atsakomybę už sunkų nusikaltimą prieš nepilnametę.
Realus įkalinimas atidėtas dvejiems metams
Panevėžio apygardos teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo pateiktus apeliacinius skundus bei paliko galioti ankstesnį Utenos apylinkės teismo sprendimą.
Vyrui paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Per šį laikotarpį jam nustatyti keli įpareigojimai – pradėti dirbti ar mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat dalyvauti elgesio korekcijos ir smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Be to, pusę metų nuteistajam draudžiama naktimis nuo 22 iki 6 valandos išeiti iš namų, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu.
Teismas vyrą pripažino kaltu ne tik dėl nepilnametės išžaginimo, bet ir dėl jos sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusiajai priteista 5 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Nusikaltimas įvykdytas per moksleivių ekskursiją
Nusikaltimas įvykdytas 2024 metų spalį per moksleivių ekskursiją Anykščių rajone esančiame pramogų parke.
Tuo metu instruktoriumi ir pagalbiniu darbuotoju dirbęs vyras buvo persirengęs klounu. Kaip nustatyta byloje, jis penkiolikmetę nusivedė į vieną iš labirintų ir ten ją išžagino.
Vyras savo kaltės nepripažino, tačiau teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakako jo kaltei pagrįsti.
Taip pat nustatyta, kad prieš merginą buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie teismo sprendimą, kuris sukėlė didelį pasipiktinimą. Jis aktualus ir svarbus Lietuvos skaitytojams, nes liečia jautrią temą apie seksualinį smurtą ir teisinę sistemą.
Straipsnis pateikia emocingą ir subjektyvų požiūrį į teismo sprendimą, kas gali sukelti dezinformacijos riziką. Be to, trūksta objektyvaus teisinio konteksto ir faktų, kurie padėtų skaitytojui geriau suprasti situaciją.
Straipsnis yra labai aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja rimtą socialinį klausimą apie teisinę sistemą ir seksualinį smurtą prieš nepilnamečius Lietuvoje. Politinių reakcijų kontekstas suteikia papildomos reikšmės ir skatina diskusijas apie teisingumą ir aukų teises.
Straipsnis svarbus, nes jis kelia diskusiją apie teisinės sistemos sprendimus, susijusius su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, ir atkreipia dėmesį į nukentėjusiųjų teises bei visuomenės pasitikėjimą teisingumu.
Straipsnis kelia didelį emocinį nerimą ir pasipiktinimą, tačiau jis gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes akcentuoja teismo sprendimo kritiką be pakankamo konteksto apie teisinę sistemą. Tai gali sukelti nepagrįstą nerimą visuomenėje.
