Siūlo gerokai didinti mokesčius
Lošimų ir loterijų verslui siūloma užkrauti didesnę mokestinę naštą, tačiau Finansų ministerija tokiai idėjai uždega raudoną šviesą. Ministerijos vertinimu, dar labiau didinti tarifus šiuo metu būtų neproporcinga, nes sektorius jau susiduria su griežtesniu reguliavimu ir papildomais veiklos reikalavimais.
Tokią poziciją ministerija pateikė vertindama Seimo narės Ligitos Girskienės iniciatyvą. Politikė siūlo azartinių lošimų organizatoriams taikomą tarifą padidinti nuo 22 iki 30 proc., o loterijų bendrovėms – nuo 18 iki 25 proc.[1]
Šiuo metu 22 proc. tarifas taikomas stalo lošimų, bingo, lažybų, totalizatorių, lošimų automatais ir nuotolinių lošimų pajamoms, prieš tai išskaičiavus žaidėjams išmokėtus laimėjimus. Loterijų organizatoriams taikomas 18 proc. mokestis.
L. Girskienė savo siūlymą grindžia tuo, kad lošimų ir loterijų veikla gali turėti neigiamų socialinių pasekmių, todėl šio sektoriaus įmonės, jos nuomone, turėtų daugiau prisidėti prie visuomenei daromos žalos mažinimo.
„Loterijų ir lošimų sektorius yra labai pelningas. Atsižvelgiant į tai, būtina didesniu tarifu apmokestinti lošimų ir loterijų organizatorius. Lėšos, surinktos iš papildomo lošimų ir loterijų organizatorių apmokestinimo, būtų nukreiptos į priklausomybės prevencijos programas, psichologinės pagalbos centrus bei švietimo ir socialinės integracijos projektus“, – aiškina politikė.
Finansų ministerija papildomam didinimui nepritaria
Finansų ministerijos vertinimu, dar vienas mokesčių didinimas šiuo metu būtų perteklinis. Institucija pažymi, kad pastaraisiais metais jau priimta nemažai sprendimų, kuriais siekiama mažinti lošimų prieinamumą ir griežtinti sektoriaus kontrolę.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad lošimų ir loterijų organizatoriams tenkanti mokestinė našta buvo padidinta palyginti neseniai. Be mokesčių, bendrovės patiria papildomų išlaidų dėl vis naujų veiklos ir kontrolės reikalavimų.
Finansų ministerijos vertinimu, loterijų organizatoriams tenkanti faktinė mokestinė našta šiuo metu yra net didesnė nei azartinių lošimų bendrovėms.
Lošimų verslui daugėja naujų ribojimų
Vienu iš argumentų prieš naują mokesčių didinimą ministerija įvardija jau įsigaliojusius ir planuojamus lošimų rinkos suvaržymus.
Nuo praėjusių metų lapkričio nuotolinius lošimus siūlančios bendrovės privalo savo lėšomis turėti specialias platformas, kuriose centralizuotai kaupiama informacija apie lošėjų tapatybės nustatymą. Nuo šių metų gegužės tokios platformos turi būti prijungtos ir prie bendros kontrolės informacinės sistemos.
Tuo metu Seime jau svarstomi dar griežtesni reikalavimai. Nuo 2029 metų lošimų organizatoriams gali būti nustatyta pareiga įvesti lošėjo korteles, taip pat atsisakyti galimybės už lošimų paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Finansų ministerijos teigimu, tokie pokyčiai jau savaime didina verslo sąnaudas, todėl papildomas mokesčių šuolis būtų sunkiai pagrindžiamas.
Dėl loterijų pinigų kyla atskiras politinis ginčas
Tuo metu pati Finansų ministerija yra parengusi kitą loterijų apmokestinimo modelį. Pagal jį bendras 18 proc. tarifas nesikeistų, tačiau būtų perskirstytas: 10 proc. atitektų valstybės biudžetui, o likę 8 proc. būtų skiriami nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.
Finansų viceministras Januš Kizenevič yra teigęs, kad toks modelis loterijų bendrovių bendros mokestinės naštos nepakeistų – jos ir toliau mokėtų 18 proc. nuo nominalios išplatintų bilietų vertės.
Skaičiuojama, kad pakeitus lėšų paskirstymą valstybės biudžeto pajamos per metus sumažėtų apie 11,9 mln. eurų. Ši suma apskaičiuota remiantis praėjusių metų loterijų organizatorių veiklos rodikliais.
Tačiau ir šis siūlymas sulaukė politinio pasipriešinimo. Valdančiosios koalicijos partneriai demokratai jau yra pareiškę jo nepalaikysiantys. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis yra teigęs, kad politinė jėga, priešingai, siūlys loterijų verslui taikomus mokesčius didinti.
Diskusijos dėl azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo Seime vyksta ne pirmą kartą. Anksčiau buvo svarstoma tiek didinti esamus tarifus, tiek įvesti papildomą progresinį lošimų apmokestinimą. Vis dėlto Vyriausybė jau anksčiau laikėsi pozicijos, kad pernelyg didelė papildoma našta šiam sektoriui galėtų būti neproporcinga.
