Europos Komisijos pirmininkės kalba išlieka viena geriausiai saugomų Briuselio paslapčių
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 dieną Europos Parlamente skaitys metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Ši kalba laikoma viena svarbiausių politinių progų pristatyti ne tik Europos Komisijos atliktus darbus, bet ir iniciatyvas, kurios artimiausiais mėnesiais gali virsti konkrečiais teisės aktais.
Galutinė kalbos versija paprastai nėra iš anksto išplatinama net daugeliui aukšto rango Komisijos pareigūnų. „Euronews“ kalbinti šaltiniai teigia, kad visas jos turinys gali būti žinomas tik U. von der Leyen ir jos kabineto vadovui Björnui Seibertui. Tekstas gali būti koreguojamas iki pat paskutinės akimirkos.
Todėl šiuo metu skelbiamos temos yra prognozės, paremtos pokalbiais su ES pareigūnais, diplomatais ir europarlamentarais. Labiausiai tikėtina, kad kalboje dominuos Ukraina, migracija, socialinių tinklų poveikis vaikams, energetika, konkurencingumas, klimato politika, ES plėtra ir santykiai su Kinija bei Kanada.
Ryškiausia naujiena gali tapti socialinių tinklų ribojimas vaikams
Viena garsiausių kalbos dalių gali būti pasiūlymas visoje Europos Sąjungoje nustatyti bendrą minimalų amžių, nuo kurio vaikams būtų leidžiama savarankiškai naudotis socialiniais tinklais. Komisija jau rengia vadinamąjį ES vaikų aktą, kurį ketinama pristatyti rugsėjo 17 dieną.
Dar neaišku, kokią konkrečią amžiaus ribą pasiūlys U. von der Leyen ir ar bus kalbama apie visišką draudimą, ar apie prieigą gavus tėvų sutikimą. Taip pat neaišku, kokiomis techninėmis priemonėmis platformos turėtų tikrinti naudotojų amžių, nes toks tikrinimas kelia privatumo ir asmens duomenų apsaugos klausimų.
Nyderlandai ir Ispanija ragina apsaugos priemones taikyti ne tik socialiniams tinklams, bet ir internetiniams žaidimams bei dirbtinio intelekto pokalbių programoms. Tačiau vaikų apsauga, švietimas ir tėvų atsakomybė daugelyje valstybių laikomi nacionalinės kompetencijos sritimis. Todėl vienodas ES draudimas neišvengiamai sukeltų diskusijų dėl Briuselio įgaliojimų ribų.
Ukrainai gali būti pasiūlyti nauji finansavimo šaltiniai
Ukraina beveik neabejotinai užims svarbią kalbos dalį. Europos Komisija ieško būdų padengti didėjantį Kyjivo biudžeto trūkumą ir kartu spręsti klausimą, kaip panaudoti dėl sankcijų įšaldytą Rusijos turtą.
Didžiausia dalis Europoje saugomų Rusijos centrinio banko aktyvų yra susijusi su Belgijoje veikiančia finansinių atsiskaitymų bendrove „Euroclear“. Belgijos valdžia baiminasi, kad turto konfiskavimas arba jo panaudojimas paskoloms gali sukelti ilgus teisminius ginčus ir finansinių pretenzijų valstybei.
Jeigu Komisija bus parengusi teisinį modelį, galintį apsaugoti Belgiją ir „Euroclear“ nuo galimų nuostolių, U. von der Leyen kalba būtų tinkama vieta jį paskelbti. Tačiau tai dar nėra patvirtinta, o tarp ES valstybių išlieka skirtingų nuomonių dėl nuosavybės teisės, finansinio stabilumo ir galimo precedento kitų valstybių rezervams.
Galimas naujas sankcijų Rusijai paketas
U. von der Leyen taip pat gali pranešti apie kitą sankcijų Rusijai paketą. Vis dėlto kiekvieną kartą susitarti darosi sunkiau, nes daug akivaizdžių ekonomikos sektorių jau yra apimti ankstesnių ribojimų.
Valstybės narės turi skirtingų ekonominių interesų ir nevienodai vertina sankcijų efektyvumą. Dalis vyriausybių siekia griežtesnių priemonių prieš Rusijos energetikos, finansų ir transporto sektorius, o kitos priešinasi sprendimams, galintiems pakenkti jų pačių įmonėms ar padidinti energijos kainas.
Diskusijas taip pat atnaujino bandymas dronais atakuoti Leipcigo oro uostą. Po šio incidento vėl svarstomi griežtesni apribojimai Rusijos turistams ir galimybė uždrausti į ES atvykti buvusiems Rusijos kariams. Tačiau tokioms priemonėms kol kas nepritaria Prancūzija ir Italija.
Migracijos politika gali tapti dar griežtesnė
Po vasarą įvykusio masinio migrantų patekimo į Ispanijos valdomą Seutą ES valstybės reikalauja papildomų priemonių išorinėms sienoms apsaugoti. Todėl U. von der Leyen kalboje tikimasi griežtesnio tono migracijos klausimu.
Radikaliausias svarstomas variantas – leisti valstybėms laikinai sustabdyti dalies prieglobsčio taisyklių taikymą, kai per trumpą laiką atvyksta itin daug žmonių. Panašių nacionalinių sprendimų anksčiau ėmėsi Lenkija ir Graikija, o prieglobsčio suteikimo apribojimus palaiko Italija, Danija ir Švedija.
Taip pat tikėtina platesnė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ reforma. Agentūrai galėtų būti suteiktas didesnis vaidmuo grąžinant teisės pasilikti negavusius migrantus ir stebint migracijos maršrutus už ES ribų.
Dar vienas politiškai jautrus klausimas – vadinamieji grąžinimo centrai trečiosiose šalyse. Juose būtų apgyvendinami iš ES išsiunčiami asmenys, kol įvykdomas jų grąžinimas į kilmės valstybę. Kol kas numatoma, kad tokius centrus finansuotų nacionalinės vyriausybės, tačiau neatmetama galimybė ateityje tam naudoti ir ES biudžeto lėšas.
ES plėtra priartėjo prie institucinių ribų
Albanija, Juodkalnija, Moldova ir Ukraina juda narystės Europos Sąjungoje link, tačiau jų priėmimas pareikalautų ne tik politinio sprendimo. Dabartinė ES institucijų ir biudžeto sistema buvo sukurta mažesnei valstybių grupei, todėl nauja plėtros banga gali tapti sunkiai valdoma be vidaus reformų.
Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija ketina paskelbti politikos peržiūrą, skirtą pasirengimui plėtrai. Joje turėtų būti nagrinėjama, kaip kandidatėms anksčiau suteikti dalį narystės privalumų ir kartu apsaugoti ES sprendimų priėmimą nuo galimo paralyžiaus.
Viena jautriausių galimų temų – vienbalsio balsavimo atsisakymas tam tikrose politikos srityse. Dabar viena valstybė gali blokuoti sankcijas, užsienio politikos sprendimus ar kitus visai Bendrijai svarbius klausimus. Perėjimas prie kvalifikuotos daugumos sumažintų veto galimybes, tačiau mažesnės šalys baiminasi prarasti vieną svarbiausių savo įtakos priemonių.
Dar prieštaringesnė būtų diskusija dėl principo, kad kiekviena valstybė turi po vieną Europos Komisijos narį. Komisijos sumažinimas galėtų supaprastinti jos darbą, tačiau valstybės vargu ar lengvai sutiktų atsisakyti nuolatinio savo atstovo.
Klimato politika pereina nuo tikslų prie jų kainos
ES jau nustatė privalomą siekį iki 2040 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metais. Dabar pagrindinis ginčas kyla ne dėl paties tikslo, o dėl jo įgyvendinimo kainos pramonei, gyventojams ir valstybių biudžetams.
Tikėtina, kad U. von der Leyen mėgins klimato politiką glaudžiau susieti su energetiniu saugumu. Importuojamo iškastinio kuro vartojimo mažinimas gali būti pristatytas ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir kaip geopolitinės nepriklausomybės priemonė.
Daugiau dėmesio turėtų sulaukti elektros tinklai, atsinaujinanti energetika, branduolinė energija, pramonės elektrifikavimas ir energijos kainų mažinimas. Tačiau šių projektų įgyvendinimas pareikalaus milžiniškų investicijų, o valstybės jau dabar turi didinti išlaidas gynybai ir grąžinti per pandemiją sukauptas skolas.
Po vasaros gaisrų, potvynių ir sausrų svarbesnė gali tapti prisitaikymo prie klimato kaitos politika. Tai reikštų didesnes investicijas į vandens išteklių valdymą, priešgaisrinę apsaugą, karščiui atsparesnius miestus ir ekstremaliems orams pritaikytą infrastruktūrą.
Konkurencingumas lieka pagrindine Komisijos problema
Europos Parlamento tyrimų tarnybos duomenimis, antroji U. von der Leyen vadovaujama Komisija yra paskelbusi daugiau kaip 400 iniciatyvų. Beveik pusė jų susijusios su ekonomikos konkurencingumu ir tvaria gerove.
ES vis dar susiduria su lėtu ekonomikos augimu, brangia energija, suskaidyta kapitalo rinka ir atsilikimu nuo Jungtinių Valstijų bei Kinijos strateginių technologijų srityje. Mario Draghi vertinimu, Europai kasmet gali reikėti daugiau kaip trilijono eurų papildomų investicijų, ypač į energetiką, skaitmeninę infrastruktūrą ir gynybą.
Komisija žada mažinti administracinę naštą, gilinti bendrąją rinką ir spartinti dirbtinio intelekto bei debesijos infrastruktūros kūrimą. Tačiau reguliavimo paprastinimas susiduria su kritika, kad, siekiant palengvinti sąlygas verslui, gali būti susilpninta darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsauga.
Todėl metinėje kalboje U. von der Leyen turės paaiškinti ne tik tai, kiek naujų iniciatyvų paskelbta, bet ir kodėl dalis ankstesnių pažadų tebėra neįgyvendinti arba įstrigę derybose tarp valstybių ir Europos Parlamento.
Kinijai gali būti pasiųstas griežtesnis prekybos signalas
Europos Sąjungos prekybos deficitas su Kinija, „Euronews“ duomenimis, pasiekė maždaug 1 mlrd. eurų per dieną. ES valstybės ragina Komisiją aktyviau ginti Europos pramonę nuo subsidijuojamų kiniškų prekių ir nesąžiningos konkurencijos.
U. von der Leyen turės pasirinkti, ar Kinijai siųsti konfrontacinį, ar bendradarbiavimą skatinantį signalą. Griežtesnė pozicija reikštų naujus prekybos apsaugos instrumentus, tačiau galėtų sukelti Pekino atsakomuosius veiksmus prieš Europos automobilių, prabangos prekių ir žemės ūkio produktų gamintojus.
Spalio pradžioje ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius ketina vykti į Pekiną. Todėl Komisijos pirmininkės pasisakymas gali tapti politiniu šių derybų pagrindu.
Kanados premjerui skirta vieta pirmojoje eilėje siunčia atskirą žinią
Specialiuoju metinės kalbos svečiu taps Kanados ministras pirmininkas Markas Carney. Jis Europos Parlamente sėdės pirmojoje eilėje, o kitą dieną pats kreipsis į europarlamentarus.
Kanada siekia išskirtinės partnerystės su Europos Sąjunga, apimančios ne tik prekybą, bet ir gynybą, saugumą, mokslinius tyrimus bei strategines žaliavas. Tokio oficialaus teisinio statuso ES šiuo metu neturi, todėl glaudesni santykiai pareikalautų naujos bendradarbiavimo formos.
M. Carney dalyvavimas gali būti suprantamas ir kaip signalas Jungtinėms Valstijoms bei Kinijai. Didėjant prekybos ir saugumo įtampai, Briuselis ir Otava siekia mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio bei stiprinti demokratinių valstybių ekonominius ryšius.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). The State of the Union Lottery: What Will Ursula von der Leyen Say? https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/15/the-state-of-the-union-lottery-what-will-ursula-von-der-leyen-say
Europos Komisija. (2026). State of the Union 2026. https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/state-union_en
Europos Parlamento tyrimų tarnyba. (2026). The Policy Priorities of the von der Leyen II Commission: State of Play Ahead of the 2026 State of the Union Address. https://eprs.europarl.europa.eu/contents/publications/EPRS/2026/09/EPRS_STU%282026%29791471.html
