Trims „Bankeros“ įkūrėjams – teisėsaugos įtarimai
Daugiau nei 100 mln. eurų iš investuotojų pritraukęs „Bankeros“ projektas atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Trims jo įkūrėjams – Mantui Mockevičiui, Vytautui Karalevičiui ir Justui Dobiliauskui – pareikšti įtarimai dėl galimo mažiausiai 45 mln. eurų vertės svetimo turto iššvaistymo.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas po „15min“ ir tarptautinių partnerių atlikto žurnalistinio tyrimo, kuriame buvo nagrinėjama, kaip buvo naudojamos iš investuotojų surinktos lėšos[1].
Teisėsauga ėmėsi ir turto apsaugos priemonių. Areštuotas su „Bankera“ siejamam Lichtenšteino fondui priklausantis nekilnojamasis turtas bei vieno iš projekto įkūrėjų asmeninis nekilnojamasis turtas Lietuvoje.
FNTT duomenimis, trims įtariamiesiems išsiųsti šaukimai atvykti į apklausas. Tyrimo metu taip pat teikti teisinės pagalbos prašymai užsienio valstybėms ir pasitelkti Europos tyrimo orderiai.
Investuotojams žadėjo sukurti naujos kartos banką
2017–2018 metais vykęs „Bankeros“ žetonų platinimas per maždaug pusmetį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Projekto autoriai tuo metu skelbė, kad BNK žetonus įsigijo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Investuotojams buvo pristatoma ambicinga idėja – surinktas lėšas panaudoti kuriant naują, Europos Sąjungoje licencijuotą banką, paremtą blokų grandinės technologijomis.
Tačiau vėliau situacija pasikeitė. BNK žetono vertė smarkiai krito, investuotojams nutrūko anksčiau žadėtos periodinės išmokos, o planas įkurti Europoje licencijuotą banką taip ir nebuvo įgyvendintas.
Tuo metu projekto įkūrėjai pakeitė ir savo gyvenamąją vietą. Iš Šiaulių kilę M. Mockevičius, V. Karalevičius ir J. Dobiliauskas šiuo metu, kaip skelbiama, yra Monako rezidentai.
Būtent neatitikimas tarp projekto pradžioje skelbtų tikslų ir vėlesnio lėšų panaudojimo tapo vienu svarbiausių žurnalistų tyrimo aspektų.
Milijonai nukeliavo į Vanuatu, dalis – asmeniniams poreikiams
Žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 45 mln. eurų iš projekto lėšų buvo perkelta į Vanuatu sostinėje Port Viloje veikusį „Pacific Private Bank“. Šį banką „Bankeros“ steigėjai įsigijo 2018 metais, prieš pat žetonų platinimo pabaigą.
Nutekinti finansiniai dokumentai parodė, kad vėliau bankas milijonines sumas skolino patiems „Bankeros“ įkūrėjams. Dalis šių paskolų buvo suteiktos nurodant, kad pinigai skirti asmeniniams poreikiams.
Žurnalistų skaičiavimu, nuo 2019 metų gegužės iki 2023 metų gegužės M. Mockevičiui iš viso buvo paskolinta apie 5,4 mln. eurų, o J. Dobiliauskui – apie 3 mln. eurų.
Iš šių sumų maždaug 4,2 mln. eurų vertės pavedimuose buvo tiesiogiai pažymėta, kad lėšos skirtos asmeniniam naudojimui.
Dabar teisėsauga aiškinasi, kokiu pagrindu buvo vykdomi šie pinigų pervedimai, kaip buvo naudojamos projekto lėšos ir ar jų panaudojimas galėjo pažeisti teisės aktus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra „Bankeros“?
„Bankeros“ yra projektas, kuris siekė sukurti naujos kartos banką, pritraukęs daugiau nei 100 mln. eurų iš investuotojų.
Kokie įtarimai pateikti „Bankeros“ įkūrėjams?
Įtarimai dėl galimo 45 mln. eurų vertės svetimo turto iššvaistymo.
Kokios priemonės taikomos tyrimo metu?
Teisėsauga areštavo nekilnojamąjį turtą, susijusį su „Bankeros“, ir išsiuntė šaukimus įtariamiesiems.
Kokie buvo „Bankeros“ projekto tikslai?
Projekto tikslas buvo sukurti Europos Sąjungoje licencijuotą banką, paremtą blokų grandinės technologijomis.
Ką atskleidė žurnalistinis tyrimas?
Tyrimas atskleidė, kad didelė suma lėšų buvo perkelta į Vanuatu ir naudojama asmeniniams poreikiams.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie teisėsaugos veiksmus prieš „Bankeros“ įkūrėjus, jų įtarimus ir projekto istoriją. Tai aktuali tema, kuri gali sudominti skaitytojus, besidominčius finansų ir teisės klausimais.
Straipsnis pateikia faktus apie teisėsaugos veiksmus ir įtarimus, remiasi žurnalistiniu tyrimu, o informacija yra tiksliai ir aiškiai pateikta, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima didelį skandalą, susijusį su didelių sumų iššvaistymu ir teisėsaugos veiksmus, kurie gali turėti didelį poveikį investuotojams ir visuomenei. Be to, tema apie kriptovaliutų projektus ir jų valdymą yra itin svarbi šiuo metu Lietuvoje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie teisėsaugos veiksmus prieš 'Bankeros' įkūrėjus, kas gali turėti didelės reikšmės investuotojams ir visuomenei. Jame analizuojama situacija, susijusi su didelėmis finansinėmis sumomis, ir tai gali padėti skaitytojams geriau suprasti galimas rizikas investuojant.
Straipsnis skatina nerimą dėl teisėsaugos tyrimo ir galimų finansinių nusikaltimų, tačiau trūksta objektyvumo ir pusiausvyros, todėl gali sukelti nepagrįstą paniką tarp investuotojų.
