Į Vilnių renkasi pasaulio dalelių fizikos bendruomenė
Šią savaitę Vilnius taps vienu iš tarptautinės dalelių fizikos bendruomenės traukos centrų, nes į Lietuvos sostinę susirinks šimtai CERN LHCb eksperimente dirbančių mokslininkų, inžinierių ir jaunųjų tyrėjų, kurie ne tik pristatys naujausius savo darbus, bet ir aptars tolesnę vieno svarbiausių šios srities eksperimentų kryptį.
Rugsėjo 14–18 dienomis Vilniaus universitete pirmą kartą Lietuvoje vyks konferencija „LHCb Week Vilnius“, į kurią gyvai ketina atvykti apie 200 dalyvių, o kartu su nuotoliniu būdu prisijungsiančiais kolegomis renginyje iš viso dalyvaus maždaug 600 žmonių iš įvairių pasaulio šalių[1].
LHCb yra vienas reikšmingiausių CERN eksperimentų, padedančių mokslininkams ieškoti atsakymų į fundamentalius klausimus apie visatos sandarą, dalelių savybes ir priežastis, dėl kurių mūsų visatoje materijos yra gerokai daugiau nei antimaterijos.
Prie šio tarptautinio eksperimento aktyviai prisideda ir Lietuvos mokslininkai, kurie dalyvauja kuriant bei tiriant naujus detektorius, taip pat analizuoja dalelių fizikos eksperimentuose surenkamus duomenis. Vilniaus universitetas 2024 metais oficialiai tapo LHCb eksperimento institutu, todėl Lietuvos tyrėjų įsitraukimas į šią tarptautinę mokslinę bendruomenę tapo dar glaudesnis.
Ne tik konferencija, bet ir strateginiai sprendimai
Vilniuje vyksiantis susitikimas bus skirtas ne vien naujausiems tyrimų rezultatams pristatyti, nes jo metu mokslininkai taip pat derins būsimas eksperimento kryptis, aptars detektorių atnaujinimą, duomenų apdorojimo sistemas, programinės įrangos plėtrą, fizikos analizes ir ilgalaikius projekto planus.
„LHCb savaitė – ne tik mokslinė konferencija, bet ir strateginis susitikimas, kuriame formuojami tyrimų prioritetai, koordinuojamos institucijų atsakomybės ir užtikrinama, kad šis tarptautinis eksperimentas judėtų viena kryptimi“, – apie renginį pasakojo „LHCb Vilnius“ grupės vadovas Mindaugas Šarpis.
Konferencijos programoje taip pat numatytos paralelinės sesijos, darbo grupių susitikimai, specializuotos paskaitos ir diskusijos, kuriose bus nagrinėjamas detektorių veikimas, duomenų apdorojimas, programinė įranga, fizikos analizės, eksperimentų atnaujinimai bei tolesni tyrimų planai.
Galimybė iš arti pamatyti, kaip kuriamas mokslas
Pasak VU profesoriaus Ramūno Aleksiejūno, tokie tarptautiniai susitikimai svarbūs ir tuo, kad leidžia iš arti stebėti, kaip gimsta moksliniai sprendimai, o Lietuvos studentams ir tyrėjams suteikia galimybę tiesiogiai įsitraukti į pasaulinio lygio mokslo bendruomenę.
„Tokių renginių metu skaitomi pranešimai ir vykstančios diskusijos leidžia pamatyti ne tik galutinius mokslinius rezultatus, bet ir patį mokslo kūrimo procesą: kaip formuluojami klausimai, kaip vertinami duomenys, kaip planuojami detektorių atnaujinimai, kaip priimami sprendimai. Tai puiki galimybė ir Lietuvos studentams, doktorantams bei tyrėjams tiesiogiai bendrauti su aukščiausio lygio pasaulio mokslininkais“, – sakė VU profesorius Ramūnas Aleksiejūnas.
Nemažai dėmesio renginyje bus skiriama ir Lietuvos mokslo bei aukštųjų technologijų potencialui, o konferencijos atidarymo metu VU Gyvybės mokslų centre planuojama diskusija apie Lietuvos dirbtinio intelekto gamyklą ir jos galimybes tapti jungtimi tarp akademinės bendruomenės, verslo bei tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų.
Konferencijos atidaryme taip pat numatytas prezidento Gitano Nausėdos, CERN tyrimų ir skaičiavimo vadovo Gautiero Hamelio de Monchenaulto bei Vilniaus universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko dalyvavimas.
Lietuva taikosi į visateisę CERN narystę
Tokio masto tarptautinis renginys Lietuvai svarbus ir dėl šalies ambicijų stiprinti savo pozicijas CERN bendruomenėje. Nuo 2018 metų Lietuva yra šios organizacijos asocijuotoji narė, tačiau šiuo metu siekia visateisės narystės, o šis tikslas įtrauktas ir į Vyriausybės programą.
„Lietuvai siekiant visateisės CERN narystės, mums svarbu būti ten, kur kuriamas ateities mokslas ir technologijos – ne tik dalyvauti, bet ir kurti kartu“, – pabrėžė VU profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
LHCb eksperimente dirba beveik 2 tūkst. mokslininkų, atstovaujančių maždaug 120 mokslo institucijų iš įvairių pasaulio šalių. Ankstesnės LHCb savaitės vyko Pekine ir Glazge, o šiemet tarptautinė eksperimento bendruomenė pirmą kartą susitinka Vilniuje.
