Vien vadovo pasitraukimo neužteks
ESO vadovo pasitraukimas problemos neišsprendžia – tokią žinią po didelio masto elektros sutrikimų siunčia prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, po audros išryškėję trūkumai rodo, kad pokyčių reikia ne vien bendrovės vadovybėje, bet ir visoje „Ignitis grupėje“. Prezidentas akcentuoja, kad būtina keisti požiūrį į pasirengimą stichijoms ir užtikrinti, jog ankstesni pažadai neliktų tik popieriuje.
„Tikrai nemanau, kad vien vadovo pasikeitimas keičia situaciją. Manau, kad visa korporacinė kultūra turi keistis „Ignitis“ bendrovėje, kad tokie dalykai netaptų vieno asmens arba vieno, šiuo atveju pavadinkime, atpirkimo ožio suradimu – kad vis dėlto iš šitos krizės arba iš šitos audros mes padarytume išvadas, skirtingai negu 2024 metais“, – žurnalistams Šventojoje penktadienį sakė G. Nausėda[1].
Prezidentas pabrėžė, kad Renaldo Radvilos atsistatydinimas neturėtų tapti vieninteliu atsaku į krizę. Pasak jo, svarbiausia, kad energetikos bendrovės realiai įvertintų padarytas klaidas ir pasirengtų kitoms stichijoms taip, jog panašaus masto elektros tiekimo sutrikimai nepasikartotų.
G. Nausėda priminė, kad apie būtinybę stiprinti elektros tinklo atsparumą buvo kalbama ir po 2024 metų audrų. Tuomet taip pat žadėta geriau pasirengti galimiems ekstremaliems orų reiškiniams, tačiau naujausia stichija, prezidento vertinimu, parodė, kad reikšmingų pokyčių dar nepakako.
Prezidentas įvardijo, ką būtina keisti
Tarp svarbiausių darbų šalies vadovas išskyrė elektros linijų perkėlimą po žeme, didesnio generatorių rezervo sukūrimą ir papildomų specialistų pajėgumų užtikrinimą. Tokios priemonės, jo vertinimu, padėtų sumažinti stichijų daromą žalą, o įvykus gedimams – greičiau atkurti elektros tiekimą gyventojams.
„Pamokos labai konkrečios: juodu ant balto ant popieriaus surašytos, svarbiausia jas įgyvendinti ir tai tikrai nekainuoja kažkokius milžiniškus pinigus“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas ragina neleisti, kad atsistatydinus vadovui diskusijos apie problemas būtų užbaigtos. Jo vertinimu, dabar svarbiausia pereiti nuo pažadų prie konkrečių darbų ir pasirūpinti, kad kita stipri audra energetikos sektoriaus neužkluptų nepasiruošusio.
„Ignitis grupė“ savo ruožtu pripažino, kad elektros atjungimų mastas jos netenkina. Grupė inicijavo vidinį ESO auditą ir nurodė, kad ateityje bendrovė turės gerokai didinti tinklo atkūrimo spartą bei tam skiriamus žmogiškuosius ir techninius išteklius.
Po audros – šimtai tūkstančių vartotojų be elektros
ESO valdyba ketvirtadienį patvirtino R. Radvilos prašymą trauktis iš direktoriaus pareigų. Bendrovei jis nebevadovaus nuo rugsėjo 30 dienos. Pats R. Radvila viešai išreiškė viltį, kad jo pasitraukimas netaps patogia priežastimi užversti problemų puslapį ir pamiršti būtinybę ruoštis būsimoms audroms.
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas anksčiau yra teigęs, kad investicijos į ESO elektros tinklą kasmet didinamos. 2024 metais bendrovės dešimties metų investicijų planas buvo papildytas vienu milijardu eurų ir pasiekė 3,5 mlrd. eurų. Kartu jis yra pažymėjęs, kad norint pasirengti tokio masto stichijoms ateityje gali prireikti ir naujų politinių sprendimų.
Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros elektros tiekimo sutrikimus patyrė daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų. ESO skelbė, kad paskutiniams kelioms dešimtims klientų energijos tiekimas turėtų būti atkurtas iki penktadienio pietų.
R. Radvila ESO vadovavo nuo 2022 metų lapkričio, o jo kadencija buvo numatyta iki 2027 metų lapkričio.
