Bendrovė paviešino penkis nerimą keliančius biologinių tyrimų atvejus
Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė aptikusi ir sustabdžiusi bandymus naudoti jos sukurtus „Claude“ modelius biologiniams tyrimams, kurie galėjo būti pritaikyti kuriant pavojingesnius virusus, toksinus ar kitas biologines medžiagas. Bendrovės rugsėjo mėnesio grėsmių ataskaita apima nuo 2025 metų gruodžio iki 2026 metų rugpjūčio užfiksuotus atvejus.
Ataskaitoje aprašyti penki epizodai, kuriuose mokslininkai arba su tyrimų institucijomis susiję asmenys naudojo „Claude“ dvejopos paskirties biologinėms užduotims. Tokie tyrimai gali padėti kurti vakcinas, vaistus ar geriau suprasti ligų plitimą, tačiau tos pačios žinios gali būti panaudotos ir patogenams pavojingesnėmis savybėmis suteikti.
Svarbu pabrėžti, kad „Anthropic“ neįrodė, jog ataskaitoje minėti mokslininkai iš tiesų ketino gaminti biologinius ginklus. Bendrovė pati pripažįsta negalinti patikimai nustatyti visų vartotojų tikslų. Todėl pranešimas liudija apie galimą pavojingą technologijos naudojimą, o ne apie patvirtintus biologinio ginklo kūrimo projektus.
Didžiausią susirūpinimą sukėlė čikungunijos viruso tyrimas
Vienas rimčiausių atvejų aptiktas 2026 metų gegužę. „Anthropic“ biologinio saugumo sistema užblokavo prašymą padėti parengti valstybės finansuojamo mokslinio projekto paraišką. Projekte buvo numatyti vadinamieji funkcijų sustiprinimo tyrimai su čikungunijos virusu.
Čikungunija yra uodų platinama virusinė liga, galinti sukelti aukštą temperatūrą ir stiprius, kartais kelis mėnesius trunkančius sąnarių skausmus. Tyrėjai domėjosi viruso užkrečiamumą ir gebėjimą išvengti imuninės sistemos atsako galinčiomis pakeisti mutacijomis. Paraiškoje buvo numatyta atrinkti vis pavojingesnes viruso atmainas.
Tokie eksperimentai gali suteikti svarbių žinių kuriant vakcinas ir gydymo priemones. Tačiau, „Anthropic“ vertinimu, jie taip pat galėtų padėti sąmoningai sukurti pavojingesnį patogeną. Įtarimus sustiprino aplinkybė, kad civiliais prisistačiusių tyrėjų projektas turėjo būti vykdomas karinėje mokslinių tyrimų institucijoje.
Tyrėjai mėgino apeiti geografinius ir techninius apribojimus
„Anthropic“ nustatė, kad prie jos modelių buvo jungiamasi iš regionų, kuriuose bendrovė oficialiai neteikia paslaugų. Srautui nukreipti naudota JAV esanti infrastruktūra, pilkosios rinkos tarpininkai, fiktyvios paskyros ir duomenų nesaugančios paslaugos. Tai apsunkino tikrųjų naudotojų ir jų institucijų nustatymą.
Tarpininkavimo platformos kūrėjai taip pat buvo sukūrę atsarginį mechanizmą. Jeigu „Claude“ atsisakydavo atsakyti į jautrų biologinį klausimą, užklausa galėjo būti automatiškai persiunčiama kitam, ne taip griežtai ribojamam dirbtinio intelekto modeliui. Taigi vienos bendrovės apsauga nebūtinai sustabdo vartotoją, jeigu rinkoje galima lengvai pasiekti kitą sistemą.
„Anthropic“ teigimu, aptiktos paskyros buvo užblokuotos, o kartu su partneriais mėginta išjungti geografinius ribojimus apeinančius tinklus. Tačiau vienos platformos operatorius prie modelių vėl prisijungė per kelias dienas, pasinaudodamas naujomis tapatybėmis ir vartotojams skirtais planais. Šis atvejis parodė, kad paskyros uždarymas problemą dažnai tik laikinai pristabdo.
Ataskaitoje minimi paukščių gripas, raupų virusų giminė ir toksinai
Kitu atveju tyrėjas kelias savaites naudojo „Claude“ planuodamas labai patogeniško paukščių gripo prisitaikymo prie žinduolių eksperimentus. Jis su sistema apsikeitė tūkstančiais žinučių. Šio darbo rezultatai galėtų padėti anksčiau aptikti natūraliai atsirandančias pandeminį potencialą turinčias viruso atmainas, tačiau kartu suteiktų žinių, kaip tokias savybes sukurti dirbtinai.
„Anthropic“ vertinimu, tuo metu naudoti silpnesni modeliai tyrėjui daugiausia padėjo analizuoti duomenis, formuluoti idėjas ir rengti eksperimento planą. Bendrovė mano, kad jie dar negalėjo atlikti aukščiausio lygio biologinių tyrimų savarankiškai. Vis dėlto ši išvada grindžiama pačios įmonės vertinimu, o ne nepriklausomu auditu.
Trečiajame atvejyje „Claude“ maždaug per valandą parengė išsamią paraišką tyrimui, susijusiam su ortopoksvirusų gebėjimu išvengti imuninės sistemos. Dar dviejuose epizoduose nagrinėti paralyžiuojantį ar nuskausminamąjį poveikį galintys turėti nuodų peptidai ir skaitmeniniais metodais modifikuojami toksinai. Vienas naudotojas prašė pažangos ataskaitose sąmoningai neįvardyti konkrečių biologinių medžiagų.
Ne visi pavojingi prašymai buvo sustabdyti automatiškai
Ataskaita atskleidžia, kad apsaugos mechanizmai suveikė nevienodai. Čikungunijos projekto paraiškos rengimas buvo užblokuotas, tačiau dalis kitų užklausų buvo laikomos teisėtais moksliniais darbais. Pavyzdžiui, ortopoksvirusų tyrimas buvo pateiktas kaip viruso susilpninimo projektas, todėl sistema padėjo parengti visą paraišką.
Tai yra pagrindinė biologinio saugumo problema. Tas pats laboratorinis metodas gali būti naudojamas kuriant vakciną arba didinant patogeno pavojingumą. Modelis mato vartotojo pateiktą tekstą, tačiau negali patikrinti, kas iš tiesų vyksta laboratorijoje, kas finansuoja projektą ir kokiu tikslu bus panaudoti gauti rezultatai.
Sąžiningi mokslininkai taip pat gali bandyti apeiti pernelyg plačius draudimus, jeigu sistema blokuoja teisėtus tyrimus. Todėl griežtesnė kontrolė savaime neišsprendžia problemos: ji gali sumažinti riziką, bet kartu apsunkinti medicinos, virusologijos ir vaistų kūrimo darbus. Ribą tarp atsargumo ir trukdymo mokslui tenka nustatyti ne vien algoritmui.
Naujesni modeliai gali būti naudingesni ir pavojingesni
„Anthropic“ nurodo, kad senesni „Claude Opus 4“ ir „Claude Sonnet 4.5“ modeliai dar nebuvo pakankamai pajėgūs reikšmingai padėti aukštos kvalifikacijos biologui vykdyti pavojingą tyrimą. Tačiau bendrovė nebegali taip užtikrintai vertinti naujausių modelių, gebančių spręsti vis sudėtingesnes mokslines užduotis.
Dėl šios priežasties naujesniuose modeliuose įdiegti platesni biologinių užklausų ribojimai. Bendrovė analizuoja ne tik pavienes užklausas, bet ir ilgalaikį vartotojo elgesį, prisijungimo aplinkybes, bandymus paslėpti tikslą bei ryšius tarp paskyrų. Tai leidžia aptikti atvejus, kurie atskirai gali atrodyti nekalti.
Tačiau šių apsaugos sistemų veiksmingumą daugiausia aprašo jas sukūrusios pačios technologijų bendrovės. Visuomenė ir valdžios institucijos neturi visos informacijos, kiek pavojingų užklausų lieka nepastebėta, kokiais kriterijais vartotojai blokuojami ir ar skirtingos įmonės taiko panašius standartus.
„Claude“ naudotas ne tik biologiniams tyrimams
154 puslapių „Anthropic“ ataskaitoje aprašomas gerokai platesnis piktnaudžiavimo spektras. Bendrovė teigia aptikusi įtariamų valstybių remiamų grupių, finansiškai motyvuotų nusikaltėlių, komercinių šnipinėjimo programų tiekėjų, propagandos institucijų ir politiškai motyvuotų asmenų veiklą.
„Claude“ buvo naudojamas kibernetinėms atakoms rengti, žvalgybinei informacijai sisteminti, disidentų stebėjimo priemonėms kurti, propagandos kampanijoms vykdyti ir įprastinės ginkluotės programinei įrangai projektuoti. Kai kuriuose kibernetiniuose išpuoliuose dirbtinis intelektas veikė nebe kaip patarėjas, o kaip kelių automatizuotų veiksmų koordinatorius.
Vis dėlto ataskaita nėra išsamus viso dirbtinio intelekto keliamo pavojaus žemėlapis. Joje atrinkti išskirtiniai ir nauji atvejai, o ne tipiškas „Claude“ naudojimas. Be to, pateiktos išvados remiasi „Anthropic“ surinktais duomenimis, kurių didelės dalies dėl saugumo ir privatumo priežasčių negali nepriklausomai patikrinti išorės tyrėjai.
Vien įmonių savikontrolės gali nepakakti
„Anthropic“ nepaskelbė tyrimuose dalyvavusių žmonių, institucijų ar valstybių pavadinimų. Bendrovė tai aiškina siekiu nepakenkti mokslininkams, kurių piktybiniai ketinimai nėra įrodyti, ir neatskleisti metodų, galinčių padėti kitiems vartotojams apeiti apsaugą.
Toks atsargumas suprantamas, tačiau kartu apsunkina nepriklausomą ataskaitos vertinimą. Visuomenė turi pasikliauti bendrovės teiginiu, kad ji tinkamai nustatė riziką, sustabdė veiklą ir informavo atitinkamas institucijas. Technologijų įmonė šiuo atveju vienu metu yra paslaugos tiekėja, tyrėja, teisėja ir pagrindinis informacijos šaltinis.
Dirbtinio intelekto naudojimas biologijoje gali paspartinti vaistų ir vakcinų kūrimą, tačiau taip pat sumažinti laiką, kainą ir kompetencijos lygį, reikalingą pavojingiems tyrimams. „Anthropic“ ataskaita neįrodo, kad biologinis ginklas jau buvo kuriamas naudojant „Claude“. Ji parodo kitą problemą: norinčių išbandyti šią ribą jau yra, o vienos bendrovės uždėtas užraktas neveikia, jeigu šalia paliktos daugybė kitų durų.
Šaltiniai
„Anthropic“. (2026). Detecting and Countering Misuse of AI: September 2026. https://www.anthropic.com/threat-intelligence-report-september-2026
„Associated Press“. (2026). Anthropic Says It Blocked Misuse of Its AI That Could Have Supported Biological Weapons. https://apnews.com/article/anthropic-ai-threat-bioweapon-russia-00266dca90e4f8853f669648998d3bda
„The Guardian“. (2026). Anthropic Details Bad Actors’ Efforts to Misuse Its AI for Bioweapons. https://www.theguardian.com/technology/2026/sep/10/anthropic-report-details-ai-misuse
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo rimtą problemą, susijusią su dirbtinio intelekto naudojimu biologiniuose tyrimuose, ir pateikia svarbią informaciją apie galimus pavojus. Tai aktualu ir vertinga tema, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis atitinka etikos standartus, nes pateikia tikslią informaciją apie „Anthropic“ veiksmus ir jų pasekmes, taip pat aiškiai nurodo, kad nėra įrodymų apie biologinių ginklų kūrimą. Be to, jis vengia dezinformacijos ir manipuliacijos, pateikdamas faktus ir kontekstą.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja dirbtinio intelekto naudojimo etikos ir saugumo klausimus, kurie šiuo metu yra itin svarbūs tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Be to, biologinių ginklų kūrimo rizika yra rimta tema, kuri gali turėti didelį poveikį visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie galimus pavojingus dirbtinio intelekto naudojimo atvejus biologiniuose tyrimuose, kas yra aktualu visuomenės saugumui. Jame analizuojami konkretūs atvejai, o tai skatina diskusijas apie etines technologijų ribas.
Straipsnis kelia nepagrįstą nerimą dėl biologinių ginklų kūrimo galimybių, nors aiškiai nurodo, kad nėra įrodymų apie tokius ketinimus. Tokia informacija gali sukelti paniką ir emocinį disbalansą visuomenėje.
