Per rugsėjo 11-osios 25-ąsias metines MI5 vadovas įspėjo nesirengti tik praėjusiam karui
Jungtinės Karalystės vidaus saugumo tarnybos MI5 vadovas Kenas McCallumas perspėjo, kad kitas didelis strateginis sukrėtimas gali būti rengiamas srityje, kuriai žvalgybos tarnybos, vyriausybės ir visuomenė šiuo metu skiria per mažai dėmesio. Įspėjimą jis paskelbė minint 25-ąsias 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių metines.
„Kitas rugsėjo 11-osios masto sukrėtimas jau gali būti planuojamas ten, kur nežiūrime“, – rašė K. McCallumas. Jo pagrindinė mintis nėra ta, kad žvalgyba būtų gavusi duomenų apie konkretų artėjantį išpuolį. MI5 vadovas perspėjo apie institucijų polinkį ruoštis ankstesnės krizės pasikartojimui ir nepastebėti kitokios formos pavojaus.
Rugsėjo 11-osios išpuoliai parodė, kad didžiausią žalą gali padaryti ne visiškai nežinoma grėsmė, bet pavieniai signalai, kurių skirtingos institucijos nesugeba laiku sujungti. Pasak K. McCallumo, žvalgybos tarnyboms būtina nuolat keistis, nes priešininkai stebi jų gynybos priemones ir ieško neapsaugotų vietų.
K. McCallumo pareiškimas nėra perspėjimas apie nustatytą konkretų sąmokslą
Skambi MI5 vadovo frazė gali sudaryti įspūdį, kad Jungtinės Karalystės žvalgyba žino apie rengiamą rugsėjo 11-osios masto operaciją. Viešai paskelbtoje medžiagoje tokios informacijos nėra. K. McCallumas kalba apie strateginę galimybę, o ne apie nustatytą atakos datą, vietą ar organizatorių.
Jo perspėjimas pirmiausia skirtas vyriausybėms, saugumo tarnyboms, verslui ir akademinėms institucijoms. MI5 vadovo nuomone, pasirengimas būsimoms krizėms negali apsiriboti vien teroristinių organizacijų stebėjimu, oro uostų saugumu ar kitomis po 2001 metų sukurtomis sistemomis.
Šiuolaikinis smūgis gali būti kitoks: kibernetinė ataka, ypatingos svarbos infrastruktūros sabotažas, biologinė grėsmė, koordinuota užsienio valstybės operacija arba iki šiol rimtai nevertinto technologinio pažeidžiamumo išnaudojimas. Viešame tekste K. McCallumas nenurodė, kuris konkretus scenarijus, MI5 vertinimu, yra labiausiai tikėtinas.
Jungtinėje Karalystėje galioja „didelis“ terorizmo grėsmės lygis
Oficialus nacionalinis terorizmo grėsmės lygis Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra „severe“, lietuviškai – didelis. Pagal britų naudojamą penkių pakopų sistemą tai reiškia, kad teroristinis išpuolis vertinamas kaip labai tikėtinas.
Tai yra antras aukščiausias sistemos lygis. Aukščiausias – „critical“, arba kritinis – skelbiamas tada, kai ataka laikoma labai tikėtina artimiausiu metu. Vadinasi, dabartinis lygis rodo rimtą bendrą pavojų, bet savaime nereiškia, kad valdžia perspėja apie neišvengiamą konkretų išpuolį.
Grėsmės lygį nustato Jungtinis terorizmo analizės centras ir MI5. Jis nėra skelbiamas nustatytam laikotarpiui ir gali būti pakeistas gavus naujos žvalgybinės informacijos. Atskiras su Šiaurės Airija susijusio terorizmo grėsmės lygis ten išlieka „substantial“, reiškiantis, kad ataka yra tikėtina.
„Al Qaeda“ susilpnėjo, tačiau masinių išpuolių siekis neišnyko
Per ketvirtį amžiaus nuo rugsėjo 11-osios „Al Qaeda“ centrinė vadovybė patyrė didelių nuostolių. Osama bin Ladenas buvo nukautas 2011 metais, o jo įpėdinis Aymanas al Zawahiri – 2022 metais. Organizacija prarado dalį ankstesnių mokymo bazių ir galimybę taip laisvai planuoti operacijas.
Tačiau K. McCallumas pabrėžė, kad „Al Qaeda“ ir kitos džihadistinės organizacijos neatsisakė siekio surengti daug aukų pareikalaujančių atakų. Jų struktūra tapo labiau išskaidyta, o atskiri padaliniai veikia Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje.
Pavojų kelia ne tik iš užsienio siunčiamos organizuotos grupės. Internetinė propaganda gali paskatinti veikti pavienius asmenis ar nedidelius tinklus, kuriems nereikia tiesioginio teroristinės organizacijos vadovybės įsakymo. Tokių žmonių aptikimas sudėtingesnis, nes jie gali neturėti ankstesnių ryšių su žinomais ekstremistais.
Mančesteryje sužlugdytas sąmokslas parodė, kad masinių žudynių planai tebėra realūs
Kaip dabartinės grėsmės pavyzdį MI5 vadovas paminėjo sužlugdytą planą surengti masines žudynes Mančesterio žydų bendruomenėje. Jo organizatoriai ketino panaudoti pusiau automatinius šautuvus ir pulti susibūrimus bei žydų gyvenamus rajonus.
Walidas Saadaoui ir Amaras Husseinas buvo pripažinti kaltais dėl teroro akto rengimo. Tyrimo duomenimis, jie planavo apsimesti žydais, patekti į prieš antisemitizmą nukreiptą renginį ir pradėti šaudyti į susirinkusius žmones.
Sąmokslas sužlugdytas pasitelkus slaptą pareigūną, kuris apsimetė ginklų tiekėju. 2026 metų vasarį W. Saadaoui nuteistas kalėti iki gyvos galvos, numatant mažiausiai 37 metų terminą, o A. Husseinas – iki gyvos galvos, numatant mažiausiai 26 metus. Teisėjas konstatavo, kad neįvykdyta ataka galėjo tapti viena kruviniausių Jungtinės Karalystės istorijoje.
Terorizmo grėsmė nebetelpa į vieną aiškią ideologiją
Po 2001 metų Vakarų saugumo sistemos daugiausia buvo pertvarkytos kovai su organizuotu islamistiniu terorizmu. Tačiau dabartinį grėsmių lauką sudaro džihadistiniai tinklai, kraštutinės dešinės grupuotės, pavieniai radikalizuoti asmenys ir ideologiškai sunkiai apibrėžiami smurto šalininkai.
Europos saugumo institucijos vis daugiau dėmesio skiria jaunų žmonių įsitraukimui į decentralizuotas internetines bendruomenes, kurios skatina smurtą, šantažą ir savęs žalojimą. Kai kurių tokių tinklų nariai neturi nuoseklios politinės ar religinės ideologijos – smurtą jie vertina kaip būdą pelnyti pripažinimą uždaroje interneto grupėje.
Tai apsunkina tradicinę žvalgybinę analizę. Pareigūnai nebegali remtis vien naryste organizacijoje, kelionėmis į konflikto zonas ar bendravimu su žinomais ekstremistais. Potencialus užpuolikas gali radikalizuotis greitai, veikti vienas ir pasirinkti taikinį be tiesioginio vadovavimo.
Valstybių remiamos operacijos artėja prie terorizmo naudojamų metodų
K. McCallumas kartu pabrėžė augančią priešiškų valstybių veiksmų grėsmę. Rusijos ir Irano tarnybos kaltinamos pasitelkiančios nusikalstamus tarpininkus padegimams, sabotažui, žmonių sekimui ir galimų pasikėsinimų organizavimui.
Tokios operacijos skiriasi nuo klasikinio terorizmo savo užsakovais, tačiau jų naudojami metodai gali būti panašūs. Nedideli, tarpusavyje menkai susiję vykdytojai gauna ribotą užduotį ir gali net nežinoti, kurios valstybės interesams iš tikrųjų dirba.
Jungtinės Karalystės institucijoms tai kelia teisinį ir operacinį iššūkį. Sprogimas, padegimas ar infrastruktūros sugadinimas pradžioje gali atrodyti kaip įprastas nusikaltimas. Tik išanalizavus ryšius, pinigų srautus ir skaitmeninę komunikaciją gali paaiškėti, kad incidentas yra platesnės užsienio operacijos dalis.
Kibernetinis smūgis gali padaryti strateginę žalą be lėktuvų ir sprogmenų
2001 metais atakos simboliu tapo keleiviniai lėktuvai ir degantys Pasaulio prekybos centro bokštai. Po 25 metų strateginis puolimas nebūtinai turėtų tokią aiškiai matomą fizinę formą.
Koordinuota kibernetinė ataka gali sutrikdyti elektros tinklus, mokėjimų sistemas, ligonines, telekomunikacijas ar transporto valdymą. Povandeninių duomenų kabelių ir energetikos jungčių pažeidimas taip pat galėtų vienu metu paveikti kelias valstybes.
Tokių operacijų organizatoriams naudinga tai, kad atsakomybę sunku greitai nustatyti. Valstybė gali neigti dalyvavusi, naudoti tarpininkus ar pateikti incidentą kaip techninį gedimą. Kol vyksta tyrimas, ekonominė ir politinė žala jau būna padaryta.
Rugsėjo 11-oji pakeitė žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą, bet sukūrė ir naujų problemų
Po 2001 metų JAV ir sąjungininkės išplėtė informacijos rinkimą, oro uostų kontrolę, finansinių srautų stebėjimą bei keitimąsi žvalgybiniais duomenimis. Buvo kuriamos naujos institucijos ir bendros duomenų bazės, turėjusios neleisti svarbiai informacijai pasimesti tarp skirtingų tarnybų.
Šios reformos padėjo sužlugdyti daugybę išpuolių, tačiau kartu smarkiai išplėtė valstybės stebėjimo galias. Po rugsėjo 11-osios priimti sprendimai sukėlė ilgalaikių ginčų dėl privatumo, slaptų sulaikymų, įtariamųjų perdavimo kitoms valstybėms ir žvalgybos naudojimo politiniams karams pagrįsti.
K. McCallumo tekstas netiesiogiai primena ir kitą pamoką: daugiau renkamos informacijos dar nereiškia geresnio supratimo. Žvalgybos tarnyboms tenka ne tik surinkti signalus, bet ir teisingai nustatyti, kurie iš jų rodo tikrą strateginį pavojų.
Šaltiniai
„MI5“. (2026). Terrorism Threat Levels. https://www.mi5.gov.uk/threats-and-advice/terrorism-threat-levels
„The Guardian“. (2026). Two Men Jailed for Life Over Plot to Attack Greater Manchester’s Jewish Community. https://www.theguardian.com/uk-news/2026/feb/13/men-jailed-plot-deadly-attack-greater-manchesters-jewish-community
„Associated Press“. (2026). EU Warns of a Chilling New Terror Menace 25 Years After 9/11 as Online Youths Seek Violent Thrills. https://apnews.com/article/662ea092c50b808542d7a1cc2f480ce6
