Pagalbos iš užsienio būtų galima sulaukti greičiau
Kai stichija nusiaubia elektros tinklus, kiekviena valanda tampa svarbi. Lietuvoje siūloma keisti tvarką taip, kad didelių avarijų ar ekstremalių orų metu energetikos bendrovės galėtų greičiau pasitelkti kolegas iš kitų Europos Sąjungos šalių – jų specialistus, techniką ir įrangą.
Seime pradėtos svarstyti Energetikos įstatymo pataisos, kuriomis būtų įteisintas operatyvesnis tarpvalstybinis energetikos įmonių bendradarbiavimas. Tokia galimybė būtų taikoma tuomet, kai po audrų, liūčių, pūgų ar kitų ekstremalių reiškinių vietos pajėgumų nepakaktų greitai atkurti energijos tiekimo[1].
Pakeitimų iniciatorius – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius. Jo teikiamam projektui po pateikimo Seimas pritarė vienbalsiai. Už skubos tvarką balsavo 88 parlamentarai, keturi susilaikė.
Dabartinė tvarka gali stabdyti operatyvius sprendimus
Pagal siūlomą modelį Lietuvos energetikos bendrovės galėtų kreiptis pagalbos į kitų ES valstybių įmones ir kompensuotų pagrįstas jų patirtas išlaidas.
Viena pagrindinių problemų, kurią siekiama išspręsti, – dabartinės viešųjų pirkimų procedūros. Šiuo metu kitų šalių energetikos bendrovių pasitelkimas ekstremaliose situacijose gali būti vertinamas kaip viešasis pirkimas, todėl formalumai gali uždelsti realios pagalbos suteikimą.
Pataisų rengėjai pabrėžia, kad didelio masto stichijų metu tinklų pažeidimų gali būti tiek daug, kad vienos įmonės brigadų, technikos ir kitų išteklių paprasčiausiai nepakanka.
„Galimybė pasitelkti kitų valstybių narių energetikos įmones ypač aktuali esant didelėms audroms, liūtims, pūgoms ar kitiems ekstremaliems reiškiniams, kadangi tinklų pažeidimai dažnai viršija vieno operatoriaus vidinius pajėgumus“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Priėmus pakeitimus, Lietuvos bendrovės galėtų greičiau kviestis papildomas komandas iš kitų ES šalių, naudotis jų specializuota technika, įranga ir kitais tinklų atkūrimui reikalingais ištekliais.
Teigiama, kad panaši tarpvalstybinės pagalbos praktika jau veikia Latvijoje ir Estijoje.
Pokyčius paskatino dideli audrų padariniai
Diskusijos dėl energetikos sistemos pasirengimo ekstremalioms situacijoms ypač suaktyvėjo po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stiprios audros. Ji smarkiai apgadino elektros tinklą, o didžiausio sutrikimo metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Tinkle tuomet užfiksuota daugiau nei 11 tūkst. pažeidimų, todėl jų šalinimas pareikalavo didelių žmogiškųjų ir techninių išteklių.
Po šios audros apie būtinybę stiprinti elektros infrastruktūros atsparumą kalbėjo ir „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Jo teigimu, ateityje gali prireikti papildomų politinių sprendimų, kurie padėtų energetikos sistemai geriau atlaikyti ekstremalių orų padarinius.
Audros padariniai jaučiami ir po kelių savaičių
Praėjus beveik trims savaitėms po stichijos, daliai gyventojų elektros tiekimas vis dar nebuvo atkurtas. Ketvirtadienio rytą be elektros liko 224 ESO klientai Utenos regione, o sudėtingiausi darbai vyko Zarasų rajone. Gedimų šalinimą apsunkino stipriai pažeistas tinklas bei sunkiai pasiekiamos miškingos ir pelkėtos vietovės, kuriose brigadoms kartais prireikdavo visos dienos ar ilgiau, kad elektros tiekimas būtų grąžintas vos keliems klientams.
Audra gyventojams sukėlė ir finansinių nuostolių. ESO sulaukė daugiau kaip 6,4 tūkst. prašymų atlyginti žalą, o daliai klientų kompensacijos jau buvo išmokėtos.
Gyventojai, kurie be elektros išbuvo ilgiau nei 72 valandas, gali kreiptis dėl išlaidų už sugedusį maistą, generatorius, kurą ar laikiną apgyvendinimą atlyginimo. Priklausomai nuo elektros tiekimo sutrikimo trukmės, maksimali kompensacija gali siekti nuo 220 iki 660 eurų.
