Senųjų „Škoda“ era baigiasi – į gatves išriedės nauji troleibusai
Vilniaus gatvėse artėja vienos viešojo transporto eros pabaiga. Dar šiemet sostinėje turėtų nebelikti dešimtmečius keleivius vežusių senųjų „Škoda“ troleibusų, o jų vietą užims 81 naujas, gerokai talpesnis ir dalį maršruto be kontaktinių laidų galintis įveikti troleibusas.
Pirmieji du 18 metrų ilgio triašiai „Solaris“ troleibusai Vilnių jau pasiekė. Artimiausiu metu jie bus bandomi ir sertifikuojami, o keleivius vežti turėtų pradėti spalio antroje pusėje. Daugiausia naujų transporto priemonių į sostinę planuojama pristatyti spalį ir lapkritį, o iki gruodžio pabaigos visas užsakytas parkas turėtų būti parengtas darbui miesto maršrutuose[1].
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad šiuo etapu iš esmės bus užbaigtas sostinės troleibusų parko atnaujinimas. Kartu iš miesto gatvių pasitrauks ir seniausios transporto priemonės – dar sovietmetį menančios „Škodos“, kurių dalis eksploatuojama jau kelis dešimtmečius.
Naujų troleibusų pirkimo sutarties vertė siekia apie 62 mln. eurų. Vienas troleibusas kainuoja maždaug 770 tūkst. eurų. Jame galės važiuoti iki 110 keleivių, todėl naujosios transporto priemonės bus gerokai talpesnės už dalį šiuo metu naudojamų dviašių troleibusų.
Vilniaus viešojo transporto vadovas Ignas Degutis skaičiuoja, kad piko valandomis naujieji troleibusai leis vienu metu pervežti daugiau kaip 40 proc. daugiau keleivių.
Troleibusai galės važiuoti ir be kontaktinių laidų
Vienas svarbiausių naujųjų troleibusų privalumų – galimybė dalį kelio įveikti neprisijungus prie kontaktinio tinklo. Priklausomai nuo sąlygų, autonominiu režimu jie galės nuvažiuoti apie 20 kilometrų ar net daugiau.
Tokia technologija suteiks daugiau lankstumo organizuojant viešąjį transportą. Atsiradus eismo trikdžiams, troleibusus bus galima nukreipti kitu keliu, taip pat jie galės važiuoti gatvėmis, kuriose kontaktinių laidų apskritai nėra.
Tai esą leis keisti ir miesto infrastruktūrą. Vienas iš pavyzdžių – rekonstruojama J. Basanavičiaus gatvė, kurioje kontaktinio tinklo ketinama iš esmės atsisakyti. Savivaldybės vertinimu, tai ne tik palengvins transporto organizavimą, bet ir sumažins virš gatvių esančių laidų kiekį bei pagerins miesto aplinkos vaizdą.
Iki 2027 metų planuojama atnaujinti didžiąją dalį transporto parko
Naujų troleibusų įsigijimas yra tik dalis platesnio Vilniaus viešojo transporto modernizavimo. Šiuo metu taip pat gaminama 112 elektrinių autobusų. Pirmieji sostinę turėtų pasiekti dar šių metų pabaigoje, o likusi dalis – kitąmet.
Numatyta, kad nuo 2024 iki 2027 metų pabaigos Vilniaus viešojo transporto parką papildys iš viso 333 naujos transporto priemonės. Įgyvendinus šiuos pirkimus, turėtų būti atnaujinta apie 65 proc. viso važiuojančio transporto parko.
Miestas ruošiasi ir vandeniliu varomų autobusų atėjimui. Sostinėje jau pastatyta apie 10 mln. eurų kainavusi žaliojo vandenilio gamykla, taip pat baigiamas įrengti vandenilio pildymo punktas. Tokiu kuru varomi autobusai jau užsakyti ir Vilnių turėtų pasiekti artimiausiais mėnesiais.
Pokyčių numatyta ir pačioje viešojo transporto sistemoje. Savivaldybė planuoja plačiau pasitelkti privačius vežėjus ir tokiu būdu didinti transporto pasiūlą mieste. Pasibaigus pagrindiniams teisiniams ginčams dėl konkurso, artėjama prie sutarčių pasirašymo.
Skaičiuojama, kad privačių vežėjų įtraukimas leistų viešojo transporto pasiūlą padidinti maždaug 30 proc. Miesto siekis – kad keleiviai tiek centre, tiek atokesnėse Vilniaus dalyse autobuso ar troleibuso lauktų ne ilgiau kaip 15 minučių.
Anksčiau paskelbto maždaug 1 mlrd. eurų vertės viešojo pirkimo planuose taip pat numatyta iki 2030 metų autobusų skaičių Vilniuje padidinti iki 824, o dalį maršrutų perduoti aptarnauti privatiems vežėjams.
Rudenį viešojo transporto bus daugiau, svarstomos ir nemokamos kelionės
Vilniaus keleivių rudenį laukia ne tik naujos transporto priemonės, bet ir tankesnis maršrutų tinklas. Įsigaliojus rudens tvarkaraščiams miesto gatvėse numatyta 633 autobusai ir troleibusai – maždaug 18 proc. daugiau nei vasarą.
Kaip skelbiama, papildomų reisų labiausiai turėtų padaugėti Fabijoniškėse, Perkūnkiemyje, Baltupiuose, Šiaurės miestelyje ir Lazdynėliuose. Greitieji autobusai pagrindinėmis kryptimis turėtų važiuoti maždaug kas 5–10 minučių, o intensyvesnis susisiekimas pritaikytas rudenį išaugantiems keleivių srautams. Savaitgaliais išliks ir naktiniai reisai, kursuojantys maždaug kas pusvalandį.
Tuo pat metu miesto taryboje keliama idėja iki metų pabaigos viešuoju transportu keleivius vežti nemokamai. Socialdemokratų pasiūlymas apimtų visus keleivius, taip pat autobusus, troleibusus ir Nerimi plaukiančius elektrinius laivus.
Skaičiuojama, kad keturi mėnesiai nemokamų kelionių miesto biudžetui galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų. Iniciatyvos šalininkai tikisi taip sumažinti gyventojų išlaidas ir paskatinti dalį vairuotojų persėsti į viešąjį transportą, tačiau kol kas tai tik politinis pasiūlymas – galutinį sprendimą turėtų priimti Vilniaus miesto taryba.
