Žalų skaičius per vasarą išaugo beveik tris kartus
Šią vasarą gamta Lietuvoje gyventojų turto negailėjo. Audros, liūtys, kruša ir stiprūs vėjai paliko ne tik nulaužytus medžius ar užlietus kiemus, bet ir gerokai išaugusias sąskaitas už padarytą žalą. Draudikų statistika rodo – nuostolių mastas šiemet gerokai viršija ankstesnių metų rodiklius.
Per tris vasaros mėnesius „Lietuvos draudimas“ užregistravo 10,6 tūkst. pranešimų apie gamtos reiškinių apgadintą turtą. Pernai tuo pačiu metu tokių atvejų buvo 3,9 tūkst., tad žalų skaičius per metus išaugo beveik tris kartus[1].
„Šią vasarą matėme visą ekstremalių įvykių seką. Ne kartą siautę stiprus vėjas, liūtys, kruša, žaibai ir elektros įtampos svyravimai sukėlė didelių nuostolių gyventojų turtui. Šių metų statistika aiškiai rodo, kad gamtos jėgų keliama rizika tampa vis reikšmingesnė, o tikrąją gamtos galią numatyti ir jai pasiruošti yra sudėtinga“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Nuostoliai didėja, nukenčia ir automobiliai
Didėja ne tik nelaimių dažnis, bet ir jų kaina. Šiemet vidutinė viena registruota turto žala siekia 1 022 eurus. 2025 metais ji buvo 849 eurai, o 2024-aisiais – 803 eurai. Per dvejus metus vidutinis nuostolis padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
„Vidutinės žalos augimas gerai parodo, kad gamtos stichijų šėlsmas gyventojams atneša vis daugiau nuostolių. Pavyzdžiui, smarki liūtis gali apgadinti pastato viršutiniame aukšte esančias patalpas ir jose esantį turtą, o elektros įtampos svyravimai – namuose naudojamus įrenginius. Todėl vienos audros finansinės pasekmės gali susidėti iš skirtingo pobūdžio nuostolių“, – pažymi A. Juodeikis.
Stichijos šiemet ypač skaudžiai palietė ir automobilių savininkus. Transporto priemonės nukenčia nuo užvirtusių medžių ir šakų, krušos, vėjo nešamų daiktų ar liūčių sukelto užliejimo. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius tokių žalų jau užregistruota daugiau nei per visus 2025 ar 2024 metus. Vien po rugpjūčio 22 dieną šalį užklupusios audros gauta daugiau nei 220 pranešimų apie apgadintas gyventojų ir įmonių transporto priemones.
„Automobilių žalų statistikoje matome tą pačią tendenciją kaip ir būsto žalose – per audrą automobilis gali būti apgadintas net stovėdamas įprastoje savo vietoje kieme ar aikštelėje. Kiekvienas toks atvejis primena, kad vertinant savo turto apsaugą verta galvoti ne tik apie dažniausiai pasitaikančias kasdienes rizikas, bet ir apie stichinius reiškinius“, – komentuoja A. Juodeikis.
Vis daugiau gyventojų renkasi būsto draudimą
Šių metų žalų mastą atskleidžia ir bendresnė statistika. Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ užregistravo daugiau su gamtos jėgomis susijusių turto žalų nei per visus 2025 ar 2024 metus.
Didėjant stichijų daromiems nuostoliams, pamažu auga ir savo būstą draudžiančių gyventojų dalis. Šiemet pagrindinio būsto draudimą turi 64 proc. šalies gyventojų, kai prieš metus šis rodiklis siekė 62 proc.
Draudikų vertinimu, gamtos reiškinių keliamos rizikos tampa vis aktualesnės ne tik per kelias audringiausias vasaros savaites. Ekstremalūs orai gali užklupti skirtingu metų laiku, o jų padarinius tiksliai numatyti iš anksto ne visada įmanoma.
Nors gyventojai apie artėjančias audras ar liūtis dažnai perspėjami iš anksto ir gali pasirūpinti lauke esančiais daiktais, sandariai uždaryti langus ar patraukti automobilį į saugesnę vietą, visų galimų nuostolių išvengti nepavyksta. Kai vidutinė viena žala jau viršija tūkstantį eurų, finansinė turto apsauga tampa vis aktualesnė.
