Kodėl pigmentinės dėmės išryškėja būtent po vasaros?
Vasara baigėsi, įdegis pamažu blunka, tačiau veidrodyje staiga išryškėja tai, ko dar prieš kelias savaites beveik nesimatė – tamsesnės dėmės ant veido. Nors gali atrodyti, kad jos atsirado tik rudenį, specialistai sako, jog dažnu atveju pigmentacija susiformuoja dar šiltuoju sezonu, o pašviesėjus aplinkinei odai tampa tiesiog gerokai labiau pastebima.
Pigmentinės dėmės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jų formavimuisi įtakos turi saulės poveikis, genetika, odos tipas, hormoniniai pokyčiai, karštis, taip pat uždegiminės odos būklės, tokios kaip aknė ar dermatitas[1].
„Pigmentaciją galime matyti kaip strazdanas, saulinius šlakus ar melazmą. Jai priskiriama ir použdegiminė hiperpigmentacija, kai saulėje patamsėja aknės, dermatito ar kitų uždegimų paveiktos odos vietos“, – paaiškina dermatovenerologė.
Vasarą saulė patamsina ne tik atskiras pigmentuotas vietas, bet ir visą odą. Dėl to spalvų skirtumas tampa mažiau ryškus. Rudenį įdegiui pradėjus nykti, aplinkinė oda šviesėja greičiau, o pigmentinės dėmės gali išlikti tamsesnės. Būtent todėl jos staiga tampa labiau matomos.
Ar pigmentinės dėmės gali išblukti savaime?
Ne visos pigmentinės dėmės išnyksta vienodai greitai. Vienos gali palaipsniui pašviesėti savaime, kitoms reikia daugiau laiko, o kai kurios turi polinkį kartotis. Tam įtakos turi ne tik pigmentacijos pobūdis, bet ir jos gylis, odos tipas bei tolesnis saulės ir kitų pigmentaciją skatinančių veiksnių poveikis.
„Dažniau savaime išblunka strazdanos, kai kuriais atvejais dalinai pašviesėja melazma ar použdegiminė hiperpigmentacija. Vangiausiai šviesėja sauliniai šlakai, o melazmai būdinga didesnė tikimybė atsinaujinti“, – pasakoja I. Gylienė.
Todėl pastebėjus tamsesnes vietas nebūtinai reikia iš karto imtis intensyvių procedūrų. Kai kurioms dėmėms reikia laiko, tačiau jeigu pigmentacija išlieka, ryškėja ar kelia abejonių, verta pasitarti su specialistu.
Norint pašviesinti odą svarbu nepersistengti
Atvėsus orams daugelis žmonių pradeda daugiau dėmesio skirti veido odos priežiūrai ir ieško priemonių, galinčių suvienodinti jos atspalvį. Tokiu atveju dažnai pasirenkami produktai su vitaminu C, retinoliu, glikolio ar pieno rūgštimis bei kitomis pigmentaciją mažinančiomis medžiagomis.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad aktyviąsias medžiagas į rutiną reikėtų įtraukti palaipsniui. Vienu metu pradėjus naudoti kelis stipriai veikiančius produktus, oda gali parausti, pradėti šerpetoti ar tapti jautresnė. Sudirgimas gali sukelti ir priešingą efektą – pigmentinės dėmės gali dar labiau išryškėti.
„Vienu metu nereikėtų pradėti naudoti kelių stipriai veikiančių priemonių, pavyzdžiui, retinolio, AHA rūgščių ir vitamino C. Taip galima stipriai sudirginti odą. Taip pat nereikėtų eksperimentuoti su namuose randamomis priemonėmis, pavyzdžiui, citrina ar soda – jos gali pažeisti odos apsauginį barjerą, o pigmentacija dėl sudirginimo gali dar labiau išryškėti“, – perspėja J. Deksnienė.
Svarbi išlieka ir apsauga nuo saulės. Nors rudenį saulė nebeatrodo tokia intensyvi, UVA spinduliai odą pasiekia ir šaltuoju metų laiku. Todėl norint mažinti pigmentaciją SPF priemonės turėtų likti kasdienės odos priežiūros dalimi.
Kada dėmė jau turėtų kelti įtarimą?
Bandant atsikratyti pigmentacijos svarbu nepamiršti, kad ne kiekvieną tamsią dėmelę reikėtų iš karto šviesinti ar šalinti. Didesnio dėmesio reikalauja dariniai, kurie aiškiai skiriasi nuo kitų savo forma, spalva ar dydžiu.
Įvertinti verta vadinamuosius ABCDE požymius: asimetriją, nelygius kraštus, nevienodą spalvą, didesnį skersmenį ir pokyčius laikui bėgant. Tačiau vien savarankiško stebėjimo nepakanka, kad būtų galima patikimai nustatyti, ar darinys yra nepavojingas.
Jei dėmė keičiasi, auga, tamsėja ar atrodo kitaip nei aplinkiniai pigmentiniai dariniai, reikėtų kreiptis į dermatovenerologą. Dermatoskopinis tyrimas leidžia specialistui pamatyti struktūras, kurios plika akimi nėra matomos, ir tiksliau įvertinti galimą riziką.
„Jokio neaiškaus pigmentinio darinio negalima šalinti lazeriu, rūgštimis ar kitais metodais prieš tai jo neįvertinus kvalifikuotam dermatovenerologui. Neteisingas ir nekompetentingas tokių procedūrų taikymas gali užmaskuoti ankstyvus piktybinius pakitimus ir uždelsti diagnozę“, – įspėja I. Gylienė.
