„OpenAI“ patvirtino kurianti ne tik roboto „smegenis“, bet ir jo kūną
„OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas patvirtino, kad bendrovė kuria humanoidinį robotą ir kartu tiria kitokias fizinių dirbtinio intelekto sistemų formas. Tai reiškia, kad „ChatGPT“ kūrėja neketina apsiriboti programine įranga, kuri būtų diegiama kitų gamintojų robotuose.
Paklaustas, ar „OpenAI“ robotikos programa orientuota į humanoidinį robotą, ar specializuotą duomenų centrams skirtą įrenginį, S. Altmanas atsakė, kad bendrovė sieks abiejų krypčių. Pasak jo, humanoidinis robotas tikrai bus kuriamas, tačiau tai nebus vienintelė bendrovės tiriama konstrukcija.
Šis patvirtinimas svarbus tuo, kad anksčiau apie „OpenAI“ robotikos planus buvo sprendžiama daugiausia iš darbuotojų paieškos skelbimų ir investicijų į kitas robotikos bendroves. Dabar pati vadovybė aiškiai pripažįsta siekianti kurti visą fizinę sistemą – nuo dirbtinio intelekto modelio iki pavarų, elektronikos ir mechaninės konstrukcijos.
Asmeninis robotas kol kas yra ilgalaikė vizija, o ne ruošiamas parduoti produktas
S. Altmanas pareiškė manantis, kad kada nors kiekvienas žmogus turėtų galėti turėti asmeninį robotą, atliekantį įvairias kasdienes užduotis. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad robotas namams nėra svarbiausias pirmasis bendrovės tikslas.
Artimiausiu laikotarpiu „OpenAI“ daugiausia dėmesio ketina skirti robotams, galintiems padėti kvalifikuotiems darbuotojams kurti infrastruktūrą ir atlikti fiziškai sudėtingas užduotis. Tokios sistemos galėtų būti naudojamos gamyklose, statybose, sandėliuose, duomenų centruose ir kitoje kontroliuojamoje darbo aplinkoje.
Todėl teiginio, kad „OpenAI“ jau ruošia kiekvienam žmogui skirtą robotą, nereikėtų suprasti pažodžiui. Bendrovė nėra pristačiusi vartotojams skirto modelio, nepaskelbė jo kainos, gamybos apimties ar pardavimo datos. Kalbama apie strateginę kryptį, kurios įgyvendinimas gali užtrukti daug metų.
Darbuotojų paieška rodo, kad kuriama visa roboto aparatinė sistema
„OpenAI“ robotikos padalinio darbo skelbimuose ieškoma ne vien dirbtinio intelekto ir programinės įrangos specialistų. Bendrovė samdo mechanikos, elektros inžinerijos, programinės aparatinės įrangos, modeliavimo, valdymo sistemų, prototipų gamybos ir tiekimo grandinių ekspertus.
Ypač svarbūs yra pavarų specialistams skirti skelbimai. Robotų pavaros sujungia elektros variklius, transmisijas, jutiklius ir valdymo elektroniką, todėl nuo jų priklauso roboto jėga, judesių tikslumas, energijos sąnaudos ir saugumas. Tai vieni brangiausių ir sudėtingiausių humanoidinio roboto komponentų.
„OpenAI“ taip pat ieško darbuotojų, kurie rūpintųsi spausdintinėmis plokštėmis, šilumos valdymu, robotų programine aparatine įranga, prototipų surinkimu ir gamybai tinkamais komponentais. Tiekimo grandinės specialistams skirtame skelbime bendrovė save net apibūdina kaip augančią aparatinės įrangos įmonę, ruošiamą ne tik tyrimams, bet ir naujų produktų pateikimui bei masinės gamybos etapui.
Didžiausias iššūkis bus ne žmogaus formos korpusas, o fizinį pasaulį suprantantis DI
S. Altmano nuomone, roboto mechaninio kūno sukūrimas yra mažiau svarbus už jo „smegenų“ problemą. Dabartiniai kalbos modeliai labai gerai apdoroja tekstą, vaizdus ir programinę informaciją, tačiau fizinis pasaulis reikalauja kitokio patikimumo.
Robotas turi ne tik atpažinti puodelį ar durų rankeną, bet ir apskaičiuoti reikalingą jėgą, įvertinti paviršiaus slidumą, numatyti objekto judėjimą bei reaguoti į netikėtą žmogaus veiksmą. Net nedidelė klaida skaitmeniniame pokalbyje gali reikšti netikslų atsakymą, o tokia pati klaida fiziniame robote gali sudaužyti daiktą arba sužeisti žmogų.
Dėl šios priežasties „OpenAI“ darbo skelbimuose daug dėmesio skiriama gedimų aptikimui, atsarginėms saugos sistemoms, patikimumui ir galimybei robotą saugiai sustabdyti. Programinės aparatinės įrangos inžinieriai turės projektuoti sistemas, galinčias pereiti į saugią būseną sutrikus ryšiui, jutikliams, energijos tiekimui ar valdymo modeliui.
Žmogaus kūno forma pasirinkta todėl, kad pasaulis jau pritaikytas žmonėms
Humanoidinio roboto šalininkai pabrėžia, kad didžioji dalis žmonių naudojamos aplinkos suprojektuota pagal žmogaus kūną. Durys, laiptai, darbo stalai, virtuvės, automobiliai, įrankiai ir gamyklų valdymo įranga pritaikyti dviem rankoms, dviem kojoms ir žmogaus ūgiui.
S. Altmanas aiškino, kad žmogaus formos robotas galėtų atidaryti duris, naudotis kompiuteriu, vairuoti įrangą arba tvarkyti virtuvę nekeisdamas esamos aplinkos. Teoriškai tai leistų vienam robotui vykdyti daugybę skirtingų užduočių, kurioms dabar reikalingos atskiros mašinos.
Tačiau žmogaus forma taip pat sukuria papildomų problemų. Dviem kojomis vaikštantis robotas yra sudėtingesnis, brangesnis ir mažiau stabilus už ratinę platformą. Daugelyje gamyklų arba sandėlių specializuotas robotas gali dirbti greičiau ir patikimiau, nes jam nereikia mėgdžioti žmogaus anatomijos. Todėl „OpenAI“ lygiagrečiai ketina tirti ir kitokias robotų formas.
Nuosavi robotai bendrovei reikalingi ir mokymo duomenims rinkti
„OpenAI“ jau buvo sukūrusi robotikos tyrimų padalinį, tačiau 2021 metais jo veiklą sustabdė. Viena svarbiausių problemų buvo nepakankamas aukštos kokybės duomenų kiekis: kalbos modelius galima mokyti iš didžiulių tekstų rinkinių, o robotams reikia duomenų apie fizinius veiksmus, jėgą, kontaktą, judėjimą ir nesėkmingus bandymus.
Nuosavas robotas kartu tampa duomenų rinkimo įrenginiu. Kiekvieną kartą paimdamas objektą jis gali užfiksuoti kamerų vaizdą, jutiklių parodymus, sąnarių padėtį, griebimo jėgą ir galutinį rezultatą. Sukaupus milijonus tokių bandymų, dirbtinio intelekto modeliai gali mokytis iš sėkmingų bei nesėkmingų veiksmų.
Būtent todėl aparatinės ir programinės įrangos kūrimas vis dažniau sujungiamas vienoje bendrovėje. Jeigu roboto kūną gamina viena įmonė, o valdymo modelį kuria kita, abiem pusėms sunkiau koordinuoti jutiklius, pavaras, mokymo duomenis ir saugos sistemas. „OpenAI“ pasirinkta kryptis rodo siekį šį procesą kontroliuoti nuo pradžios iki pabaigos.
Ankstesnės investicijos į robotikos įmones ne visada virto ilgalaikėmis partnerystėmis
„OpenAI“ robotikos rinkoje nėra visiška naujokė. Per savo investicinį fondą bendrovė anksčiau investavo į Norvegijos kilmės įmonę „1X Technologies“, kuriančią humanoidinius robotus, ir dalyvavo 2024 metais vykusiame „Figure AI“ finansavimo etape.
Bendradarbiavimas su „Figure AI“ truko neilgai. 2025 metais „Figure AI“ vadovas Brettas Adcockas paskelbė, kad įmonė pasirinko nuosavą, vertikaliai integruotą dirbtinio intelekto sistemą. Jo argumentas buvo panašus į dabartinę „OpenAI“ logiką: norint išmokyti robotą veikti realiame pasaulyje, sunku atskirti programinį intelektą nuo konkretaus kūno.
„OpenAI“ taip pat svarstė galimybę įsigyti „1X Technologies“, tačiau dabar šia įmone domisi „SoftBank“. Tai gali būti dar viena priežastis, kodėl „OpenAI“ stiprina nuosavą robotikos padalinį, užuot likusi tik investuotoja arba intelekto modelių tiekėja.
Konkurencija apima „Tesla“, „Google DeepMind“, „Nvidia“ ir Kinijos gamintojus
Humanoidinių robotų srityje jau veikia šimtai bendrovių. „Tesla“ kuria robotą „Optimus“, „Figure AI“ vysto nuosavą humanoidinę platformą, o „Apptronik“ bendradarbiauja su „Google DeepMind“. „Nvidia“ siūlo robotų mokymo modelius, simuliavimo sistemas ir atvirą humanoidinio roboto konstrukciją.
Šių bendrovių strategijos skiriasi. „Google DeepMind“ ir „Nvidia“ daugiausia orientuojasi į robotų intelektą, kurį gali naudoti įvairių gamintojų aparatinė įranga. „Tesla“ ir „Figure AI“ kuria tiek fizinį robotą, tiek jo valdymo sistemą. „OpenAI“ dabar, panašu, renkasi antrąjį, vertikaliai integruotą modelį.
Didelę įtaką rinkai daro Kinija, kur gaminami varikliai, pavaros, magnetai, jutikliai ir palyginti nebrangūs humanoidiniai robotai. „Forbes“ skelbia, kad per pirmąjį 2026 metų pusmetį pasaulyje pristatyta apie 19,1 tūkst. humanoidinių robotų, o daugiau kaip 97 proc. jų pagamino Kinijos bendrovės. Tačiau nemaža dalis šių įrenginių vis dar naudojama bandymams, demonstracijoms ir ribotoms pramoninėms užduotims.
Masinė gamyba gali būti sunkesnė už įspūdingo prototipo sukūrimą
Humanoidinių robotų istorijoje netrūksta įspūdingų demonstracijų, tačiau gerokai mažiau patikimai ir ekonomiškai dirbančių sistemų. Robotas gali atlikti iš anksto išmoktą užduotį parodoje, tačiau susidurti su problemomis pasikeitus apšvietimui, objektų padėčiai arba darbo aplinkai.
„Tesla“ patirtis rodo, kad net bendrovei, turinčiai automobilių gamybos infrastruktūrą, sukurti masiškai gaminamą humanoidinį robotą yra sudėtinga. Elonas Muskas humanoidinį robotą yra pavadinęs vienu sunkiausiai išplečiamų bendrovės gaminių, nes beveik kiekvienam jo komponentui reikia naujos tiekimo grandinės.
Didelę roboto kainos dalį sudaro pavaros, tikslios transmisijos, jutikliai, baterijos ir skaičiavimo įranga. Namų robotui taip pat reikėtų veikti tyliai, saugiai judėti šalia vaikų ir gyvūnų, saugoti kameromis bei mikrofonais surinktus duomenis ir daugybę valandų dirbti be techninės priežiūros.
Asmeninis robotas sukeltų naujų saugumo ir privatumo problemų
Tarptautinis standartas ISO 13482 apibrėžia saugaus asmeninės priežiūros robotų projektavimo principus. Jis apima mobiliuosius pagalbinius robotus, fizinius asistentus ir žmones transportuojančias sistemas bei reikalauja įvertinti pavojus, kylančius robotui fiziškai kontaktuojant su žmogumi.
Bendros paskirties namų robotui vien mechaninės saugos nepakaktų. Jo kameros, mikrofonai ir jutikliai galėtų nuolat fiksuoti namų aplinką, pokalbius, šeimos įpročius ir privačius dokumentus. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kurie duomenys apdorojami pačiame įrenginyje, kurie siunčiami į debesijos serverius ir kas gali juos pasiekti.
Dar sudėtingesnis yra roboto savarankiškumo klausimas. Kuo daugiau veiksmų sistema galės atlikti be tiesioginio žmogaus patvirtinimo, tuo svarbesnės taps prieigos ribos, avarinio išjungimo funkcijos ir atsakomybė už padarytą žalą. Robotas „kiekvienam“ bus realus tik tada, kai taps ne vien protingas, bet ir nuspėjamas, remontuojamas bei teisiškai kontroliuojamas.
Šaltiniai
„Yahoo Tech“. (2026). OpenAI Is Making a Humanoid Robot. Sam Altman Says Everyone Should Have One. https://tech.yahoo.com/ai/articles/openai-making-humanoid-robot-everyone-200054047.html
„Forbes“. (2026). OpenAI Is Making a Humanoid Robot: ‘Everyone Should Have One’. https://www.forbes.com/sites/johnkoetsier/2026/09/03/openai-is-making-a-humanoid-robot-everyone-should-have-one/
„OpenAI“. (2026). Firmware Engineer, Robotics. https://openai.com/careers/firmware-engineer-robotics-san-francisco/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo OpenAI humanoidinio roboto tikslus ir galimybes, kas yra aktualu ir įdomu plačiajai auditorijai.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie OpenAI humanoidinio roboto tikslus ir galimybes, taip pat atspindi įvairias visuomenės reakcijas, kas rodo nešališkumą ir vengimą dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes humanoidinių robotų plėtra ir jų integracija į kasdienį gyvenimą kelia didelį susidomėjimą tiek technologijų, tiek etikos srityse. Be to, tai atspindi ateities tendencijas, kurios gali turėti įtakos Lietuvos gyventojams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie humanoidinių robotų vystymąsi ir jų potencialią naudą kasdieniame gyvenime, taip pat kelia etikos ir privatumo klausimus, kurie yra aktualūs visuomenei.
Straipsnis pateikia informaciją apie humanoidinius robotus be nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame išdėstyti faktai ir nuomonės, kas padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
