Ligoninių pasirengimui – šimtamilijoninės investicijos
Karo ar didelės krizės atveju Lietuvos ligoninėms gali tekti dirbti visiškai kitokiomis sąlygomis nei dabar, todėl jų infrastruktūrai stiprinti planuojamos šimtamilijoninės investicijos. Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiųjų gydymo įstaigų pritaikymas ekstremaliosioms situacijoms galėtų kainuoti apie 300 mln. eurų.
„(Ligoninių pritaikymas galėtų kainuoti – ELTA) 300 mln. eurų, ir mes greičiausiai galvojame apie Gynybos fondą. Kalbame daug apie visuotinę gynybą, kad gynyba nesibaigia dronais, tankais ir mūsų kariniais pajėgumais. Mums reikia žiūrėti nuosekliai – ir sienos apsaugą, ir gynybą per kariuomenę, bet turime žiūrėti ir vidaus saugumą – policiją, priešgaisrinę. Turime žiūrėti ir kaip mūsų medicinos įstaigos yra pasiruošusios“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius[1].
Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad valstybės pasirengimas galimoms grėsmėms neturėtų apsiriboti vien karine technika ar kariuomenės stiprinimu. Jo teigimu, krizės metu itin svarbu užtikrinti ir vidaus saugumo tarnybų bei gydymo įstaigų veiklos tęstinumą.
Trys didžiosios ligoninės jau ruošia pokyčius
Didžiausi pasirengimo projektai šiuo metu siejami su Kauno klinikomis, Santaros klinikomis ir Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Šiose gydymo įstaigose jau svarstomi konkretūs infrastruktūros sprendimai, kurie leistų medicinos pagalbą teikti ir sudėtingomis ekstremaliomis aplinkybėmis.
„Trys flagmanai – Kauno klinikos, Santaros ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – jau startuoja, jau turi aiškius metmenis. Kai kas galvoja daryti požeminius parkingus su pritaikymu operacinėms, kai kas – operacinius blokus tvarkyti. Taip kad investicijų reikia, investicijos tikrai bus. Šiandien raginau vadovus judėti kaip įmanoma greičiau į priekį“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Taigi dalyje ligoninių galėtų atsirasti požeminės erdvės, kurias prireikus būtų galima paversti medicinos patalpomis, o kitose planuojama stiprinti ar pertvarkyti operacinius blokus.
Darbus siekia paspartinti, tačiau kliūčių netrūksta
Nors šiuo metu projektų įgyvendinimas numatomas iki 2030 metų, premjeras norėtų, kad svarbiausi darbai būtų atlikti gerokai anksčiau. Vis dėlto, jo teigimu, procesą gali lėtinti galiojantys statybos reikalavimai, kurie nėra pritaikyti fortifikuotoms gydymo įstaigoms.
„Aš išsakiau poziciją, kad norėčiau, jog realizacija būtų daug greitesnė. Bet, vėlgi, tai yra statybos, tai yra ilgas procesas, tai yra komplikuotas procesas ta prasme, kad mūsų statybas – bet kurias, ką mes bestatytume – reglamentuoja statybos techniniai reglamentai, kurie nepritaikyti Izraelio modeliams“, – sakė M. Sinkevičius.
Tokio pobūdžio medicinos infrastruktūrai būtų keliami gerokai griežtesni saugumo reikalavimai nei įprastiems pastatams. Tam reikėtų tvirtesnių konstrukcijų, storesnių sienų, daugiau betono bei armatūros, todėl dalį techninių reglamentų gali tekti koreguoti.
Iš trijų didžiųjų gydymo įstaigų šiuo metu daugiausia pasirengimo darbų yra atlikusios Kauno klinikos. Tikimasi, kad dar šiemet projektas galėtų pasiekti sutarčių pasirašymo etapą, o realūs darbai prasidėtų kitais metais.
Gynybos fondo lėšos gali būti naudojamos ne tik kariniams pajėgumams, bet ir civilinės saugos stiprinimui, todėl ligoninių atsparumo didinimas ekstremalioms situacijoms gali tapti viena iš svarbių šio fondo finansavimo krypčių.
