Hanno Pevkuras prisiėmė politinę atsakomybę už nesėkmingą gynybos pirkimą
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras paskelbė atsistatydinantis, kilus skandalui dėl maždaug 70 mln. eurų vertės artilerijos šaudmenų pirkimo Ukrainai. Pinigai buvo avansu pervesti bendrovėms, kurios iki sutarčių sudarymo nebuvo pagaminusios ir pardavusios tokios amunicijos, o sutartu laiku tinkami šaudmenys Ukrainos nepasiekė.
H. Pevkuras pareiškė prisiimantis politinę atsakomybę už jo vadovaujamame sektoriuje susidariusią padėtį. Ministras pabrėžė pats nederėjęs dėl konkrečių sutarčių sąlygų, netikrinęs šaudmenų ir neprižiūrėjęs kasdienio pirkimo vykdymo, tačiau pripažino, kad Valstybės kontrolės išvados ir viešai paskelbta informacija galiausiai tampa ir politinės vadovybės atsakomybės klausimu.
H. Pevkuras Estijos gynybos ministerijai vadovavo nuo 2022 metų. Atsistatydindamas jis teigė, kad ministro užduotis buvo priimti principinį sprendimą padėti Ukrainai ir užtikrinti tam reikalingą finansavimą, o sutartis turėjo rengti ir vykdyti Estijos gynybos investicijų centras. Vis dėlto būtent politinis vadovas turi atsakyti už tai, ar jo valdomoje sistemoje veikė pakankama rizikos kontrolė.
Estija sumokėjo avansus įmonėms, neturėjusioms šaudmenų gamybos istorijos
2024 metais Estijos gynybos investicijų centras, vadinamas RKIK, sudarė sutartis su Italijoje registruota bendrove „Datasel S.R.L.“. Ją kontroliuoja Indijos bendrovė „Neco Defence Munitions“. Estijos visuomeninio transliuotojo ERR duomenimis, iki šių sutarčių sudarymo nė viena iš bendrovių neturėjo patvirtintos reikalaujamų artilerijos sviedinių gamybos ir pardavimo istorijos.
Pirmoji sutartis su „Datasel S.R.L.“ buvo pasirašyta 2024 metų rugpjūtį. Pagal ją bendrovei pervestas 15 mln. eurų avansas. Antroji sutartis sudaryta spalį, tuomet sumokėta dar 10 mln. eurų. Pirmoji amunicijos partija Ukrainą turėjo pasiekti 2024 metų lapkritį, tačiau tiekėjas pranešė apie vėlavimą ir iškilusias problemas.
Nepaisant jau matomų tiekimo sutrikimų, 2024 metų pabaigoje buvo sudarytos dar dvi sutartys ir atlikti papildomi išankstiniai mokėjimai. Bendra pirkimo vertė išaugo iki maždaug 70 mln. eurų. Viešai skelbiama suma nėra visiškai vienoda: H. Pevkuras vėliau nurodė, kad konkrečiai šiai įmonei išmokėtų avansų suma buvo artimesnė 60 mln. eurų. Tai gali reikšti, kad 70 mln. eurų apima bendrą sutarčių vertę, o ne vien faktiškai galutiniam tiekėjui pervestus pinigus.
Pristatyta amunicija buvo nekokybiška ir nevisiškai sukomplektuota
Kilus skandalui, viešojoje erdvėje pasirodė teiginių, kad visa nupirkta amunicija buvo bevertė. H. Pevkuras šį apibūdinimą atmetė. Pasak atsistatydinančio ministro, tiekėjas pristatė dalį produkcijos, tačiau patikrinimų metu nustatyta, kad jos kokybė buvo nepakankama, o dalis šaudmenų nebuvo tinkamai sukomplektuoti.
Artilerijos šaudmuo nėra vien metalinis sviedinio korpusas. Kad jis galėtų būti naudojamas, paprastai taip pat reikalingas sprogdiklis, parako užtaisas ir kapsulė. Estijos pareigūnų teigimu, pristatytose partijose trūko dalies būtinų komponentų, o gautų gaminių kokybė neatitiko sutartų reikalavimų.
Estija su Ukraina buvo susitarusi, kad nė viena siunta nebus perduota Ukrainos kariuomenei prieš tai neatlikus patikros ir funkcinių bandymų. Todėl reikalavimų neatitikusi amunicija į Ukrainą neišsiųsta. Ši aplinkybė sumažino tiesioginę riziką Ukrainos kariams, tačiau kartu parodė, kad dešimtys milijonų eurų buvo įšaldyti sandoryje, kurio pagrindinis tikslas nepasiektas.
Ginčas su tiekėju persikėlė į arbitražą Strasbūre
Nepavykus įgyvendinti sutarties, Estija nutraukė numatytus pristatymus ir pradėjo teisinį ginčą. Byla perduota Europos arbitražo institucijai Strasbūre. Nors dalyje pranešimų vartojamas žodis „teismas“, tiksliau kalbėti apie arbitražą – sutartinį ginčo sprendimo procesą, kuriame bus vertinamos šalių prievolės, pristatymų kokybė ir avansų grąžinimo klausimas.
Ar Estijai pavyks susigrąžinti visą sumą, kol kas nežinoma. Tai priklausys nuo sutarčių sąlygų, garantijų, tiekėjo turto, arbitražo sprendimo ir galimybių tokį sprendimą įvykdyti. Vien palankaus sprendimo gali nepakakti, jeigu pinigus gavusios bendrovės neturėtų pakankamai turto arba ginčytų sprendimo vykdymą kitose jurisdikcijose.
Bendrovės atstovai savo ruožtu tvirtina, kad ginčas nėra vienpusis ir kad pati Estija neįvykdė dalies įsipareigojimų. Todėl viešai skelbiama informacija dar nėra galutinis teisinis faktų įvertinimas. Kol arbitražas nebaigtas, negalima užtikrintai teigti, kad visi pervesti pinigai galutinai prarasti arba kad vienintelė sutarties neįvykdymo priežastis buvo tiekėjo veiksmai.
Pareigūnai atsakomybę perkelia vieni kitiems
Skandalas atskleidė rimtą konfliktą tarp dabartinių ir buvusių Estijos gynybos sistemos vadovų. Dabartinis RKIK generalinis direktorius Elmaras Vaheris pareiškė, kad tokios sutarties nebūtų pasirašęs. Jo teigimu, sprendimą priėmė labai siauras asmenų ratas, o apie pirkimą esą nežinojo net tuometis RKIK pirkimų padalinio vadovas.
Buvęs RKIK generalinis direktorius Magnusas-Valdemaras Saaras su tokia įvykių versija nesutinka. M.-V. Saaras pripažino, kad amunicijos pirkimas iš trečiųjų šalių gamintojų buvo rizikingas, tačiau teigė, jog jokie tokios apimties sprendimai nebuvo priimami be Gynybos ministerijos vadovybės žinios ir pritarimo.
Estijos parlamento specialiajame komitete išklausyti pareigūnai taip pat pateikė skirtingas versijas. Gynybos ministerijos vadovai dalį atsakomybės perkėlė RKIK, o dabartinė centro vadovybė – ankstesniems vadovams. Tokia tarpusavio kaltinimų grandinė rodo, kad iki šiol nėra aiškiai nustatyta, kas patvirtino rizikingą tiekėją, kas leido mokėti avansus ir kodėl papildomos sutartys buvo pasirašytos jau prasidėjus vėlavimams.
Auditas atskleidė platesnes Estijos gynybos sistemos apskaitos problemas
70 mln. eurų vertės sandoris tapo politinės krizės centru, tačiau Estijos valstybės kontrolės kritika apima gerokai platesnį problemų ratą. Auditoriai nustatė trūkumų administruojant sutartis, kontroliuojant jų vykdymą, tikrinant pristatytas prekes ir registruojant gynybos sistemos turtą.
Auditoriams taip pat nepavyko patikimai patvirtinti dalies Estijos gynybos pajėgų atsargų vertės. 2025 metais paskelbtoje ataskaitoje nurodyta, kad trūko informacijos apie pirmą kartą apskaitoje pripažintas maždaug 707,8 mln. eurų vertės atsargas. Dėl nepakankamų duomenų Valstybės kontrolė pateikė išlygą dėl 723,9 mln. eurų vertės turto ir atsargų.
Tai nereiškia, kad visa ši suma buvo prarasta ar pasisavinta. Audito išlyga pirmiausia reiškia, kad auditoriai negalėjo gauti pakankamų įrodymų turto vertei ir apskaitos tikslumui patvirtinti. Vis dėlto kariuomenėje, kur sparčiai auga biudžetas, perkami dideli amunicijos kiekiai ir dalis informacijos yra įslaptinta, tokia apskaitos būklė didina klaidų, piktnaudžiavimo ir neefektyvaus lėšų naudojimo riziką.
Pradėtas baudžiamasis tyrimas nėra Hanno Pevkuro kaltės įrodymas
Po audito išvadų Estijos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą dėl Gynybos ministerijos valdymo srities finansinės apskaitos. Tyrimas susijęs su 2024 metų pabaigoje apskaitytų atsargų balanso tikslumu ir galimu apskaitos prievolių pažeidimu, dėl kurio galėjo būti gerokai apsunkintas tikrosios institucijų finansinės padėties nustatymas.
Šį tyrimą svarbu atskirti nuo arbitražinio ginčo su „Datasel S.R.L.“. Viešai paskelbta informacijalikdo, kad prokuratūra tiria platesnius apskaitos ir turto registravimo trūkumus. Kol kas nėra pagrindo teigti, jog H. Pevkurui pareikšti įtarimai arba kad prokurorai nustatė jo asmeninį dalyvavimą galimoje nusikalstamoje veikoje.
Todėl ministro atsistatydinimas pirmiausia yra politinės, o ne teismo nustatytos baudžiamosios atsakomybės pasekmė. Galutinį teisinį įvertinimą galės pateikti tik tyrimą atliekančios institucijos. Politinė atsakomybė vertinama kitaip: ministras gali pasitraukti dėl jo valdomoje sistemoje nustatytų trūkumų net ir tada, kai nėra įrodymų, kad jis pats pažeidė įstatymą.
Pirkimas finansuotas per Europos taikos priemonę
Amunicijos pirkimui naudotos Europos taikos priemonės lėšos. Tai 2021 metais sukurta ES finansinė priemonė, skirta karinėms operacijoms ir partnerių gynybos pajėgumams remti. Po Rusijos plataus masto invazijos ji tapo vienu svarbiausių kanalų, per kuriuos Europos valstybėms kompensuojama dalis Ukrainai perduodamos karinės paramos.
Europos taikos priemonė nėra įprasta Europos Sąjungos biudžeto programa. Ji veikia už bendrojo ES biudžeto ribų, o įnašus moka valstybės narės pagal jų bendrųjų nacionalinių pajamų dalį. Todėl apibūdinimas „ES finansuojamas pirkimas“ iš esmės yra teisingas, tačiau pinigai galiausiai surenkami iš valstybių narių įnašų.
2024 metais Europos taikos priemonėje buvo sukurtas specialus 5 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai fondas. Dalis priemonės paramos taip pat finansuojama iš pajamų, gaunamų investuojant Europos Sąjungoje imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą. H. Pevkuras teigė turėjęs informacijos, kad Estijos mokesčių mokėtojams rizika neturėtų tekti, tačiau pripažino negalintis garantuoti, jog finansiniai nuostoliai galiausiai nebus padengti valstybės lėšomis.
Skandalas smogia Estijos, kaip atsakingos Ukrainos rėmėjos, reputacijai
Estija pagal Ukrainai skiriamos paramos santykį su šalies ekonomikos dydžiu yra viena aktyviausių Kyjivo rėmėjų. Todėl šio skandalo poveikis neapsiriboja vien vidaus politika. Jis kelia klausimą, ar skubiai didindamos karinius pirkimus Europos valstybės sugebėjo išlaikyti pakankamą tiekėjų patikrą ir finansų kontrolę.
Po 2022 metų Europos amunicijos rinka susidūrė su ribotais gamybos pajėgumais, ilgomis tiekimo eilėmis ir augančiomis kainomis. Vyriausybės pradėjo ieškoti sviedinių ne tik pas įprastus NATO gamintojus, bet ir trečiosiose šalyse bei dar tik gamybą planuojančiose įmonėse. Tokia praktika gali padėti greitai padidinti pasiūlą, tačiau kartu padidina riziką, kad sutartys bus sudarytos su nepatyrusiais arba finansiškai silpnais tiekėjais.
Estijos atvejis parodė, kad skubos argumentas nepanaikina pareigos patikrinti tiekėjo gamybos pajėgumus, reikalauti banko garantijų, susieti mokėjimus su realiais pristatymo etapais ir nepratęsti bendradarbiavimo, kai pirmieji įsipareigojimai nevykdomi. Ar šiame procese buvo padaryta tik administracinių klaidų, ar nustatyta ir teisės pažeidimų, turės atsakyti auditas, prokuratūra bei arbitražas.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Estonian Defence Minister Resigns in €70m EU-Funded Procurement Scandal for Ukraine. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/03/estonian-defence-minister-resigns-in-70m-eu-funded-procurement-scandal-for-ukraine
ERR. (2026). Estonia Takes Defense Firm to Court over €70 Million Contract for Shells for Ukraine. https://news.err.ee/1610125852/estonia-takes-defense-firm-to-court-over-70-million-contract-for-shells-for-ukraine
Estijos valstybės kontrolė. (2025). Capability of Ministry of Defence to Manage Its Constantly Growing Budget Requires Immediate Improvement. https://www.riigikontroll.ee/en/news/capability-ministry-defence-manage-its-constantly-growing-budget-requires-immediate
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Estijos gynybos ministro atsistatydinimą ir jo priežastis, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie Estijos gynybos ministro atsistatydinimą ir susijusius įvykius, be to, jis atitinka etikos standartus, nes yra tikslus ir nešališkas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbų įvykį, susijusį su Estijos gynybos politika ir paramos Ukrainai kontekstu, kuris yra svarbus ir Lietuvos auditorijai. Atsistatydinimas dėl ginčytino pirkimo gali turėti platesnių pasekmių, todėl informacija apie tai yra reikšminga.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Estijos gynybos ministro atsistatydinimą, susijusį su ginčytinu amunicijos pirkimu Ukrainai, ir atskleidžia visuomenės bei politikų reakcijas, kas yra aktualu ir svarbu diskusijoms apie gynybos politiką.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Estijos gynybos ministro atsistatydinimą ir amunicijos pirkimo kontekstą, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
