Lietuva siunčia griežtą signalą Maskvai
Vilnius siunčia Maskvai dar vieną griežtą signalą – Rusijos ambasados atstovas ketvirtadienį iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, kur jam įteiktos dvi protesto notos. Viena jų susijusi su Rusijai priskiriamais hibridiniais veiksmais Europoje, kita – su nesiliaujančiomis atakomis prieš Ukrainą ir civilius gyventojus.
Pirmojoje notoje Lietuva išreiškė solidarumą su Vokietija ir pasmerkė mėginimą panaudoti sprogmenimis aprūpintą droną Leipcigo-Halės oro uoste. Vilniaus vertinimu, tokio pobūdžio incidentai negali būti vertinami kaip pavieniai atvejai, nes jie kelia platesnę grėsmę Europos ir visos euroatlantinės erdvės saugumui[1].
Lietuvos pozicija – diversijos, sabotažas, kibernetinės atakos ir kitos hibridinės priemonės prieš vieną sąjungininkę turi sulaukti bendro ir koordinuoto atsako. URM pabrėžia, kad tokie veiksmai nėra tik dvišalių santykių klausimas, o visos saugumo architektūros išbandymas.
„Lietuva kartu su savo sąjungininkais ryžtingai reaguos į kiekvieną Rusijos mėginimą vykdyti hibridines atakas ar kitus tarptautinę teisę pažeidžiančius veiksmus, įskaitant diversijas, sabotažą, kibernetinius ir kitokio pobūdžio išpuolius. Bet kokie tokio pobūdžio veiksmai prieš vieną iš sąjungininkų laikytini išpuoliu prieš visos euroatlantinės bendruomenės saugumą“, – pabrėžė URM.
Antroji nota – dėl smūgių Ukrainos civiliams
Antroji Rusijos atstovui įteikta protesto nota buvo susijusi su tęsiamais išpuoliais prieš Ukrainą. Joje išskirta rugsėjo 1-osios oro ataka prieš Kyjivą ir aplinkines teritorijas, per kurią žuvo mažiausiai 12 civilių, o dar kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Tarp nukentėjusiųjų buvo ir trys vaikai. Per kombinuotą ataką taip pat buvo sugriauti ar apgadinti gyvenamieji namai, nukentėjo civilinė infrastruktūra. Lietuva šiuos veiksmus vertina kaip dar vieną besitęsiančios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą epizodą.
Vilnius pareikalavo, kad Maskva nutrauktų hibridines operacijas Europos valstybėse, sustabdytų karinę agresiją prieš Ukrainą ir išvestų savo pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos.
Vokietija anksčiau paskelbė Rusiją laikanti atsakinga už rugpjūčio 4-osios incidentą Leipcigo oro uoste, kur tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonavimo mechanizmu. Įrenginys nesprogo. Berlyno poziciją palaikė Lietuvos ir kitų Europos valstybių lyderiai.
Budrys ragina neapsiriboti politiniais pareiškimais
Tuo tarpu trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kalbėjo apie platesnį Europos atsaką į Rusijos veiksmus. Jo vertinimu, vien diplomatinio pasmerkimo ir politinių pareiškimų nepakanka – Maskvai turi būti didinama tiek politinė, tiek ekonominė tokių veiksmų kaina.
Ministras pasiūlė taikyti papildomas sankcijas su hibridinėmis operacijomis siejamiems asmenims, mažinti Rusijos piliečiams išduodamų vizų skaičių ir griežčiau kontroliuoti Rusijos diplomatų judėjimą Europos Sąjungoje. K. Budrio teigimu, dabartinis spaudimas nėra pakankamas, kad atgrasytų Maskvą nuo panašių operacijų Europos teritorijoje.
K. Budrys taip pat paragino sparčiau tartis dėl 22-ojo ES sankcijų Rusijai paketo. Lietuvos pozicija – nauji ribojimai turėtų apimti energetikos bendroves, jūrines paslaugas ir didžiąsias finansų institucijas, kurios vis dar turi prieigą prie Vakarų rinkų.
Tokiu būdu, ministro vertinimu, būtų galima vienu metu stiprinti atsaką į hibridines grėsmes Europoje ir toliau mažinti Rusijos galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą. Lietuva siekia, kad būsimos sankcijos būtų kuo glaudžiau siejamos su konkrečiais Maskvos eskalacijos veiksmais.
