Budrys ragina Europą griežtinti atsaką Rusijai
Po incidento Leipcigo oro uoste Lietuva ragina Europą neapsiriboti vien politiniais pareiškimais. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Rusijai turi būti siunčiamas gerokai griežtesnis signalas – naujomis sankcijomis, vizų ribojimais ir papildomais suvaržymais jos piliečiams bei diplomatams.
Pasak ministro, dabartinis spaudimas Maskvai nėra pakankamas, kad sustabdytų panašaus pobūdžio operacijas Europos teritorijoje[1].
„Akivaizdu, kad politinė kaina, kuri yra mokama Rusijos pusės, yra nepakankama tam, kad ji nustotų tokias operacijas vykdyti (…). Tie atsako veiksmai turi būti papildomos sankcijos Rusijos asmenims, kurie yra susiję su visa tokių operacijų infrastruktūra. Bet ne tiktai. Turime kalbėti apie mažinamą skaičių vizų, išduodamų Rusijos piliečiams“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrys taip pat siūlo griežčiau kontroliuoti Rusijos diplomatų judėjimą Europos Sąjungoje ir riboti galimybes į Bendriją patekti asmenims, vienaip ar kitaip susijusiems su kariniais veiksmais Ukrainoje.
Dėmesys – naujam sankcijų paketui ir Rusijos karo finansavimui
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, vienas svarbiausių artimiausių ES žingsnių turėtų būti susitarimas dėl 22-ojo sankcijų Rusijai paketo. Lietuva siekia, kad nauji ribojimai apimtų energetikos sektorių, jūrines paslaugas ir stambias finansų bendroves, kurios iki šiol dar turi prieigą prie Vakarų rinkų.
„Žinoma, kad mes turime plėsti savo sankcijas ir susieti tai su konkrečiai Rusijos vykdoma eskalacija. Ir 22-ame (sankcijų – ELTA) pakete, dėl kurio Lietuva aiškiai labai pasako: eikime dirbti dėl 22 paketo. Sudėkime pagaliau visas tas energetikos įmones, kurios buvo paliktos, taip pat jūrines paslaugas ir didžiąsias kompanijas, ypač finansines, kurios vis dar naudojasi prieiga prie Vakarų“, – sakė jis.
Vokietija antradienį pareiškė laikanti Rusiją atsakinga už rugpjūčio 4 dieną Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą. Tąkart tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonavimo mechanizmu. Įrenginys nesuveikė.
Berlyno poziciją palaikė Lietuvos ir kitų Europos šalių lyderiai. Maskva kaltinimus atmeta. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vokietijos teiginius sunku vertinti, nes, jo žodžiais, viešai nebuvo pateikta Rusijos atsakomybę pagrindžiančių įrodymų.
Kaliningrado militarizacija ir platesnė grėsmė Europai
Dar gegužę K. Budrys yra atkreipęs dėmesį, kad Rusijos keliama grėsmė regionui neapsiriboja pavieniais incidentais ar hibridinėmis operacijomis. Pasak ministro, Kaliningrado sritis per pastaruosius metus buvo intensyviai militarizuojama – joje sutelkta oro gynybos sistemų, raketų paleidimo įrenginių ir kitos karinės infrastruktūros.
K. Budrio vertinimu, tokie pajėgumai skirti ne vien teritorijos apsaugai, bet ir spaudimui kaimyninėms NATO valstybėms bei Aljanso veiksmų laisvės ribojimui regione. Vis dėlto ministras yra pabrėžęs, kad NATO turi pakankamai karinių pajėgumų atsakyti į galimas grėsmes ir prireikus įveikti Kaliningrade sukurtą gynybinį skydą.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat yra perspėjęs, kad platesnio konflikto su Rusija pasekmės neapsiribotų vien rytiniu NATO flangu. Jo teigimu, karinė eskalacija paliestų visą Europą – galėtų sutrikdyti ekonomiką, tiekimo grandines, socialinę tvarką ir bendrą žemyno saugumo sistemą.
Dėl to, anot K. Budrio, Europos valstybės turi daugiau investuoti į atgrasymą, stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų tose srityse, kuriose europiečiai vis dar remiasi amerikiečių karine parama.
Premjeras akcentuoja pasitikėjimą K. Budriu
Tuo tarpu trečiadienį premjeras M. Sinkevičius pareiškė pasitikintis ministro K. Budrio kompetencija, patirtimi ir diplomatiniais gebėjimais. Vyriausybės vadovas teigė tikintis, kad ministrui pavyks pasiekti apčiuopiamų rezultatų sprendžiant svarbius Lietuvos užsienio politikos klausimus ir įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus.
„Pasitikiu Kęstučio Budrio iniciatyva, pažintimi, taktu, diplomatiniais gebėjimais ir tikiu, kad jisai realizuos tai, kas Vyriausybės programoje įrašyta, ne ignoruos, ne kažkaip nutolins, bet tiesiog realizuos. Ir lauksiu to rezultato. Tikiuosi diplomatinių santykių atkūrime mes turėsime tam tikrą pažangą, noriu taip tikėti iki mūsų pirmininkavimo“, – akcentavo jis.
Premjeras taip pat pabrėžė matantis aktyvų K. Budrio darbą tarptautinėje erdvėje ir iš ministro laukiantis konkrečių rezultatų. Pasak M. Sinkevičiaus, diplomatiniai procesai dažnai reikalauja laiko, nuoseklumo ir kruopštaus derinimo su partneriais, todėl pažanga ne visada gali būti matoma iš karto.
