Parašas dar nereiškia, kad tėvai buvo tinkamai informuoti
Rugsėjo pradžioje tėvams dažnai tenka pasirašyti ne vieną dokumentą – mokymo sutartį, įvairius sutikimus, vidaus tvarkos taisykles ar lapą su įrašu „Su įstaigos taisyklėmis susipažinau“. Tačiau teisininkė ir šeimos mediatorė Raimonda Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad pats parašas dar nebūtinai reiškia, jog mokykla ar darželis savo informavimo pareigą atliko tinkamai.
„Tačiau vien parašas savaime dar nereiškia, kad įstaiga tinkamai įvykdė informavimo pareigą. Jeigu taisyklės nebuvo pateiktos, nuorodos neveikia, dokumentai pasenę arba tėvams neaišku, kokios konkrečios pareigos jiems nustatytos, toks „supažindinimas“ gali būti tik formalus“, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Pasak jos, vieno visoms mokykloms ar darželiams privalomo dokumentų rinkinio nėra. Vieni dokumentai turi būti pasirašyti iki pirmosios vaiko lankymo dienos, kiti gali būti paskelbti viešai, tačiau svarbiausia, kad tėvai su jiems aktualiomis taisyklėmis būtų realiai supažindinti.
R. Joskaudienė pažymi, kad elektroninė dokumento forma ar nuoroda į įstaigos interneto svetainę gali būti visiškai pakankama. Tačiau, jos teigimu, dokumentas turi būti galiojantis, lengvai pasiekiamas ir aiškiai identifikuotas – neužtenka vien formaliai nurodyti, kad informacija „yra internete“.
Ką tėvai iš tiesų pasirašo?
R. Joskaudienė aiškina, kad vienas svarbiausių dokumentų yra mokymo sutartis, kuri turi būti sudaryta dar iki pirmosios vaiko mokymosi dienos.
Jos teigimu, sutartyje turi būti aiškiai nurodyta ugdymo ar mokymosi programa, įstaigos, vaiko ir jo atstovų įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo bei nutraukimo pagrindai ir galimos pasekmės.
Teisininkė taip pat pabrėžia svarbų principą: jeigu sutarties sąlyga prieštarauja įstatymui, ji netampa teisėta vien todėl, kad tėvai ją pasirašė.
R. Joskaudienė atkreipia dėmesį ir į finansinę pusę. Jei taikomi mokesčiai už maitinimą, pailgintą grupę, vaiko išlaikymą ar kitas papildomas paslaugas, jos teigimu, šeimai turi būti aišku ne tik kiek mokėti, bet ir kas tą mokestį nustatė, kada jis mokamas, kokios taikomos lengvatos ar perskaičiavimai ir kas nutinka nesumokėjus.
Pasak teisininkės, tėvams taip pat turi būti suprantama, pagal kokią programą vaikas bus ugdomas, kokios veiklos į ją įtrauktos, kurios paslaugos yra pagrindinės, o kurios – papildomos ir pasirenkamos.
„Nematomos taisyklės“ vaikui neturėtų būti taikomos
Pasak R. Joskaudienės, itin svarbu, kad taisyklės, kuriomis grindžiamos vaikui ar tėvams taikomos pareigos, ribojimai ar pasekmės, nebūtų „nematomos“.
„Mokinys, sudarius mokymo sutartį, privalo laikytis ne tik jos sąlygų, bet ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų. Todėl taisyklės, kuriomis grindžiamos vaikui ar tėvams nustatomos pareigos, ribojimai arba poveikio priemonės, negali būti „nematomos““, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Jos teigimu, tėvams turėtų būti prieinamos tokios tvarkos kaip mokinių ar ugdytinių elgesio taisyklės, vaiko atvedimo ir pasiėmimo sąlygos, bendravimo su tėvais tvarka, elektroninio dienyno naudojimo taisyklės, vertinimo principai, uniformos ar aprangos reikalavimai, draudžiamų daiktų sąrašai ir drausminio reagavimo tvarka.
R. Joskaudienė pažymi, kad mokykla ar darželis neprivalo kiekvienai šeimai įteikti visų darbuotojams skirtų vidinių administracinių dokumentų. Tačiau jeigu konkrečia taisykle remiantis vaikui ar tėvams nustatoma pareiga arba taikoma neigiama pasekmė, tokia taisyklė, jos teigimu, turi būti aiški, galiojanti ir realiai prieinama.
Teisininkė atskirai išskiria ir lankomumo tvarką. Pasak jos, tėvai turi žinoti, kada ir kaip pranešti apie vaiko neatvykimą, kokios priežastys laikomos pateisinamomis, kokių duomenų ar dokumentų gali būti prašoma ir kokių veiksmų mokykla gali imtis, jei pamokos praleidžiamos sistemingai.
R. Joskaudienė taip pat primena, kad jeigu tėvai apie vaiko neatvykimą nepranešė, bendrojo ugdymo mokykla apie mokinio neatvykimą į mokyklą ar pamoką turi informuoti tėvus tą pačią dieną.
Vaiko saugumas, duomenys ir telefonai – kur yra ribos?
R. Joskaudienė pabrėžia, kad tėvai iš anksto turi žinoti, ką daryti, jei vaikas patiria patyčias, smurtą, susižeidžia ar suserga.
Jos teigimu, šeimai turi būti aišku, kam pranešti apie incidentą, kas tokį pranešimą nagrinėja, kaip tėvai bus informuojami apie vaikui nutikusį įvykį, kas turi teisę pasiimti vaiką iš įstaigos ir kaip su šeima susisiekiama skubiu atveju.
Teisininkė pažymi, kad tėvams nebūtina įteikti visos darbuotojams skirtos krizių valdymo instrukcijos, tačiau šeimai aktuali pranešimo, reagavimo ir susisiekimo tvarka negali būti neaiški.
Daug dėmesio R. Joskaudienė skiria ir asmens duomenims. Jos teigimu, įstaiga turi aiškiai nurodyti, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu, kokiu teisiniu pagrindu jie tvarkomi, kiek laiko saugomi ir kam gali būti perduodami.
„Svarbu: ne kiekvienam duomenų tvarkymo veiksmui reikalingas tėvų sutikimas. Dalis duomenų tvarkoma vykdant įstatyme nustatytą pareigą, viešąją funkciją arba mokymo sutartį. Tačiau įstaiga privalo tiksliai nurodyti konkretų teisinį pagrindą“, – aiškina R. Joskaudienė.
Teisininkė kartu atkreipia dėmesį, kad tėvų teisė gauti informaciją apie savo vaiką nėra neribota. Pasak jos, tėvai gali gauti informaciją apie savo vaiką, tačiau negali reikalauti kito vaiko diagnozės, šeimos aplinkybių ar kitų konfidencialių duomenų.
Tais atvejais, kai duomenys tvarkomi būtent tėvų sutikimo pagrindu, toks sutikimas, R. Joskaudienės teigimu, turi būti konkretus, aiškus, laisvai duotas, atskirtas nuo kitų sąlygų ir lengvai atšaukiamas. Tai ypač aktualu kalbant apie vaikų fotografavimą, filmavimą ir nuotraukų ar vaizdo įrašų viešinimą.
R. Joskaudienė pabrėžia, kad tėvų negalima versti vienu parašu sutikti „su viskuo“, ypač kai kalbama apie veiklas, kurios nėra būtinos pačiai ugdymo paslaugai.
Teisininkė atkreipia dėmesį ir į nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. aktualias telefonų bei kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo taisykles. Jos teigimu, tėvams ir vaikams turi būti aišku, kada telefonu galima naudotis, kur jis turi būti laikomas, kokios taikomos išimtys, kas vyksta pažeidus taisykles ir kokiomis sąlygomis įrenginys gali būti laikinai paimamas.
Tačiau R. Joskaudienė pabrėžia svarbią ribą: net jei įrenginys pagal nustatytą tvarką gali būti laikinai paimtas, tai savaime nesuteikia darbuotojui teisės tikrinti vaiko žinučių, nuotraukų, socialinių tinklų ar kito telefono turinio.
Ką daryti, jei informacija nepateikiama?
R. Joskaudienė primena, kad tėvai turi ne tik pareigų, bet ir teisių. Jos teigimu, jie gali gauti informaciją apie savo vaiko ugdymą, pažangą, lankomumą, elgesį ir specialiuosius ugdymosi poreikius, taip pat reikalauti saugaus ir kokybiško ugdymo bei ginčyti, jų manymu, neteisėtus ar nepagrįstus įstaigos sprendimus.
Kartu, pasak teisininkės, tėvai privalo laikytis teisėtų sutarties sąlygų, rūpintis punktualiu ir reguliariu vaiko lankymu, pranešti apie neatvykimą, bendradarbiauti su pedagogais bei pagalbos specialistais ir pateikti vaiko saugai būtinus duomenis.
Tačiau R. Joskaudienė pabrėžia, kad ir pačios ugdymo įstaigos galimybės nustatyti taisykles nėra neribotos.
„Tačiau nei mokykla, nei darželis negali savavališkai susikurti įstatymuose ar sutartyje nenumatytų baudų, sankcijų ar pareigų“, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Pasak teisininkės, tėvai taip pat neprivalo pasirašyti neaiškaus, neužpildyto dokumento ar bendro sutikimo, kuriame nepaaiškinta, kokie duomenys, kokiu tikslu ir kiek laiko bus naudojami.
Jeigu reikalingi dokumentai ar informacija nepateikiami, R. Joskaudienė pataria pirmiausia raštu kreiptis į įstaigos vadovą ir tiksliai įvardyti, kokio dokumento ar informacijos prašoma.
Jeigu problema neišsprendžiama, jos teigimu, priklausomai nuo situacijos galima kreiptis į savivaldybę ar kitą įstaigos savininko teises įgyvendinančią instituciją, švietimo priežiūros institucijas, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Esant tiesioginiam pavojui vaiko sveikatai ar gyvybei, R. Joskaudienė primena skambinti 112.
