Lietuva ruošiasi rimtesnei kovai su internetiniais sukčiais
Sukčiai vis aktyviau taikosi į gyventojų ir verslo pinigus internete, todėl valdžia ruošiasi stiprinti atsaką – Lietuvoje planuojama steigti specialų Nacionalinį sukčiavimų tyrimo centrą.
Nauja institucija turėtų tapti viena svarbiausių priemonių kovojant su sparčiai augančiu sukčiavimu skaitmeninėje erdvėje. Jos steigimas numatytas XXI Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kuriame apibrėžiami svarbiausi artimiausių metų darbai ir jų terminai[1].
Pagal dabartinius planus, iki 2027 metų antrojo ketvirčio turėtų būti ne tik įkurtas ir pradėtas veikti naujasis centras, bet ir parengta nacionalinė kovos su skaitmeniniu sukčiavimu strategija. Tikimasi, kad tai leis institucijoms veikti koordinuočiau ir greičiau reaguoti į naujus sukčiavimo būdus.
Pagrindinė atsakomybė už šių priemonių įgyvendinimą tektų Vidaus reikalų ministerijai. Į procesą taip pat būtų įtrauktos Vyriausybės kanceliarija, Finansų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijos, Lietuvos bankas bei Ryšių reguliavimo tarnyba.
Sukčiavimų daugėja, nors bendras nusikalstamumas mažėja
Tokios priemonės planuojamos neatsitiktinai. Nors bendras registruotų nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai sumažėjo, sukčiavimo atvejų kreivė juda priešinga kryptimi.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005–2025 metais registruotų nusikalstamų veikų šalyje sumažėjo 52 proc. Tačiau per tą patį laikotarpį sukčiavimo atvejų padaugėjo 25 proc.
Institucijos taip pat pastebi, kad nusikaltėliai vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę. Gyventojus mėginama apgauti siunčiant netikras žinutes, fiktyvias nuorodas, apsimetant bankų, valstybės institucijų ar žinomų įmonių darbuotojais.
Keičiasi ir pačių sukčiavimo schemų pobūdis – jos tampa vis profesionalesnės ir sunkiau atpažįstamos. Dėl to didėja poreikis stiprinti ne tik nusikaltimų tyrimą, bet ir prevenciją bei visuomenės informavimą.
Per tris mėnesius bandyta išvilioti beveik 11 mln. eurų
Problemos mastą rodo ir finansiniai nuostoliai. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį iš Lietuvos gyventojų ir įmonių bandyta išvilioti beveik 11 mln. eurų.
Didžiąją dalį šios sumos finansų įstaigoms pavyko apsaugoti – sustabdyta beveik 7 mln. eurų vertės įtartinų operacijų. Vis dėlto daugiau nei 4 mln. eurų sukčiams pavyko pasisavinti.
Ypač dažnas išlieka duomenų viliojimas, dar vadinamas „phishingu“. Tokiais atvejais sukčiai siekia iš žmonių išgauti prisijungimo duomenis, banko kortelių informaciją ar kitą jautrią informaciją. Šio pobūdžio atvejai sudarė daugiau nei 40 proc. visų užfiksuotų sukčiavimo incidentų.
Planuojamas Nacionalinis sukčiavimų tyrimo centras turėtų padėti institucijoms greičiau keistis informacija, geriau koordinuoti tyrimus ir efektyviau reaguoti į vis sparčiau besikeičiančias skaitmeninio sukčiavimo grėsmes.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Nacionalinio sukčiavimų tyrimo centro steigimą, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų, besidominčių saugumu internete.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Vyriausybės planus steigti Nacionalinį sukčiavimų tyrimo centrą, remiasi oficialiais duomenimis ir analizuoja aktualią problemą, todėl atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra labai aktualus, nes Lietuvoje vis didėja internetinių sukčiavimų skaičius, o valdžios planai steigti Nacionalinį sukčiavimų tyrimo centrą rodo rimtą požiūrį į šią problemą. Tai svarbi tema, kuri liečia tiek gyventojus, tiek verslą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Vyriausybės planus steigti Nacionalinį sukčiavimų tyrimo centrą, kuris yra būtinas kovojant su augančiu skaitmeniniu sukčiavimu. Tai ne tik informuoja visuomenę apie naujas iniciatyvas, bet ir skatina diskusijas apie saugumą internete.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Nacionalinio sukčiavimų tyrimo centro steigimą, kuris yra aktualus ir reikalingas žingsnis kovojant su skaitmeniniu sukčiavimu. Tonas yra informatyvus ir neprovokuojantis, todėl jis emociškai subalansuotas.
