Renovacija ir didesnis Lietuvos miškingumas
Daugiau renovuotų daugiabučių, didesnis šalies miškingumas ir griežtesnė miškų apsauga – vieni svarbiausių Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės aplinkosaugos tikslų iki 2028 metų.
Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, per 2026–2028 metus ketinama atnaujinti daugiau nei 1,1 tūkst. daugiabučių namų. Taip pat siekiama, kad 2028 metais Lietuvos miškingumas priartėtų prie 35 proc. Pernai šis rodiklis siekė 33,91 proc.[1]
Pokyčių numatyta ir miškų ūkyje. Dar šiemet planuojama keisti Miškų įstatymą, numatant kompensacijas privačių miškų savininkams, kurių valdose būtų ribojami plynieji kirtimai. Kartu ketinama griežčiau riboti kirtimus priemiesčių miškuose ir vertingiausiose saugomose teritorijose bei peržiūrėti miškų grupių paskirstymą.
Iki 2027 metų pabaigos kartu su miškų sektoriaus atstovais ir socialiniais partneriais planuojama parengti ilgalaikes Lietuvos miškų politikos kryptis iki 2050 metų. Jos turėtų apibrėžti, kaip ateityje bus derinami ekonominiai, aplinkosauginiai ir visuomenės interesai.
Dėmesys gamtos atkūrimui ir vandens telkiniams
Vyriausybės planuose nemažai vietos skiriama ir gamtos atkūrimui. Iki kitų metų pabaigos numatoma parengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, kuris taps pagrindu ilgalaikėms ekosistemų gerinimo priemonėms.
Pagal šį planą iki 2030 metų atkūrimo darbai turėtų apimti bent 30 proc. prastos būklės buveinių, kurioms taikomas Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamentas.
Ambicingi tikslai keliami ir Lietuvos upėms bei ežerams. Iki 2028 metų siekiama, kad visi šalies vandens telkiniai pasiektų gerą būklę. 2024 metais šių reikalavimų neatitiko 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų, todėl dabartinė situacija išlieka sudėtinga.
Vandens kokybę planuojama gerinti modernizuojant nuotekų tvarkymą, griežčiau kontroliuojant pavojingų cheminių medžiagų patekimą į aplinką ir įgyvendinant papildomas priemones, kurios padėtų atkurti natūralų upių vientisumą.
Investicijos į atliekų tvarkymą ir pasirengimas klimato kaitai
Pokyčių numatoma ir atliekų tvarkymo srityje. Iki 2028 metų trečiojo ketvirčio Vyriausybė ketina pasirengti naujoms investicijoms į komunalinių atliekų paruošimo perdirbti bei jų perdirbimo infrastruktūrą.
Daugiau dėmesio planuojama skirti pakuočių, tekstilės ir biologinių atliekų tvarkymui. Tikimasi, kad tai padės didinti perdirbamų atliekų dalį ir mažinti jų patekimą į sąvartynus.
Aplinkos ministerijai taip pat pavesta įvertinti pagrindines klimato kaitos keliamas rizikas skirtingiems šalies ūkio sektoriams. Iki 2028 metų pirmojo ketvirčio ketinama pradėti sistemingai rinkti duomenis, kurie leistų geriau vertinti pažeidžiamiausias sritis ir planuoti priemones jų atsparumui didinti.
Didžiąją dalį numatytų aplinkosaugos darbų koordinuos Aplinkos ministerija.
