Atlyginimai kyla, bet atotrūkis tarp regionų išlieka
Atlyginimai Lietuvoje auga, tačiau tai, kur žmogus gyvena ir dirba, vis dar gali reikšti šimtų eurų skirtumą. Naujausi duomenys rodo, kad antrąjį metų ketvirtį darbo užmokestis didėjo visoje šalyje, tačiau sostinės regionas ir toliau išlaikė aiškų pranašumą prieš likusią Lietuvos dalį.
Sostinės regione vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius pasiekė 2879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinė alga siekė 2425,7 euro, o augimas buvo kiek spartesnis – 3,3 proc.[1]
Nepaisant atlyginimų kilimo abiejuose regionuose, skirtumas tarp jų beveik nesumažėjo ir siekė 454 eurus. Panašus atotrūkis matomas ir vertinant pajamas po mokesčių. Sostinės regione vidutinė alga į rankas sudarė 1742,2 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvoje – 1492,2 euro. Per ketvirtį šie rodikliai padidėjo atitinkamai 2,6 ir 2,7 proc.
Tarp apskričių didžiausiu vidutiniu atlyginimu taip pat išsiskyrė Vilniaus apskritis – čia bruto alga siekė 2879,7 euro. Mažiausias rodiklis fiksuotas Marijampolės apskrityje – 2140,8 euro. Skirtumas tarp šių dviejų apskričių priartėjo prie 739 eurų.
Sparčiausiai per ketvirtį atlyginimai kilo Šiaulių apskrityje – 4,3 proc. Utenos apskrityje augimas siekė 3,9 proc., o Panevėžio – 3,7 proc.
Didžiausios algos – didmiesčiuose, mažiausios nesiekia 2 tūkst. eurų
Atlyginimų augimas fiksuotas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau tempai jose gerokai skyrėsi. Mažiausias pokytis užregistruotas Mažeikių rajone, kur vidutinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį ūgtelėjo 0,8 proc. Tuo metu Visagine jis šoktelėjo net 8,2 proc.
Didžiausiomis algomis ir toliau išsiskyrė didieji šalies miestai. Vilniuje vidutinis atlyginimas prieš mokesčius pasiekė 2966,7 euro, Kaune – 2740,8 euro, Klaipėdoje – 2582,2 euro. Kauno rajone vidutinė bruto alga siekė beveik tiek pat – 2581,5 euro.
Visai kitoks vaizdas matomas mažesnėse savivaldybėse. Zarasų rajone vidutinis atlyginimas prieš mokesčius siekė 1941 eurą, Kalvarijoje – 1986,7 euro, o Šilalės rajone – 1997,6 euro. Taigi skirtumas tarp didžiausią ir mažiausią vidutinį atlyginimą turinčių savivaldybių viršijo 1 tūkst. eurų.
Žvelgiant į metinius pokyčius, atlyginimai taip pat kilo visose šalies savivaldybėse. Sparčiausias augimas užfiksuotas Kelmės rajone, kur darbo užmokestis per metus padidėjo 15,8 proc. Lėčiausiai jis augo Neringoje – 4,6 proc.
Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad darbo užmokesčio pokyčius galėjo lemti didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai ir kiti darbo rinką veikiantys veiksniai.
Atlyginimų skirtumai matomi ne tik tarp regionų, bet ir tarp darbdavių
Ryškūs atlyginimų skirtumai išlieka ne tik tarp skirtingų šalies regionų ar savivaldybių. Nemažai lemia ir tai, kokiame sektoriuje bei konkrečioje įmonėje ar įstaigoje žmogus dirba. Tai rodo ir didžiausių šalies darbdavių liepos atlyginimų statistika, kurioje pirmavo finansų sektoriaus atstovas.
„Sodros“ duomenimis, didžiausią atlyginimų medianą tarp stambiųjų darbdavių liepą mokėjo „Danske Bank“ Lietuvos filialas – apie 3,75 tūkst. eurų prieš mokesčius. Toliau rikiavosi Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kur mediana siekė maždaug 3,61 tūkst. eurų, ir ESO – apie 3,27 tūkst. eurų. Šalies bruto atlyginimų vidurkį taip pat viršijo kelios gydymo bei viešojo sektoriaus įstaigos, tarp jų Klaipėdos universiteto ligoninė, Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos kariuomenė.
Tačiau vertinant ne atlyginimų dydį, o jų augimo tempą, lyderiai buvo kiti. Sparčiausiai per metus darbo užmokestis didėjo transporto bendrovėje „Manvesta“ – 19,4 proc. Nors atlyginimų lygis joje dar nesiekė šalies vidurkio, augimo tempas buvo didžiausias tarp stambiųjų darbdavių.
Dviženklį metinį augimą taip pat fiksavo Vilniaus universitetas, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, „Lidl Lietuva“, Kauno klinikos, LSMU, ESO ir Lietuvos kariuomenė.
