Tyrėjai išanalizavo 35 metus kauptus žemės drebėjimų duomenis
Kinijos mokslų akademijos Geologijos ir geofizikos instituto tyrėjai, pasitelkę giliojo mokymosi sistemą, išanalizavo daugiau kaip 2 mln. seisminių bangų įrašų, surinktų visame pasaulyje nuo 1990 iki 2024 metų. Tyrimo rezultatai 2026 metų rugpjūčio 23 dieną paskelbti recenzuojamame žurnale „Journal of Geophysical Research: Solid Earth“.
Žiniasklaidos antraštėse kartais teigiama, kad dirbtinis intelektas ištyrė 2 mln. žemės drebėjimų, tačiau tai nėra tikslu. Iš tikrųjų buvo analizuojama daugiau kaip 2 mln. seisminių bangų formų, gautų iš maždaug 5 tūkst. žemės drebėjimų, kurių momentinė magnitudė siekė 6 arba daugiau.
Tyrėjų komanda, kuriai priklausė Yurui Guan, Juan Li, Zhuowei Xiao, Wei Wang ir Tao Xu, sistemoje sujungė gilųjį mokymąsi ir pakartotinį žmogaus atliekamą rezultatų tikrinimą. Tokiu būdu buvo siekiama sumažinti klaidingų aptikimų skaičių ir išmokyti algoritmą nuo seisminio triukšmo atskirti labai silpnus signalus.
Algoritmas aptiko beveik 175 tūkst. itin silpnų seisminių signalų
Sistema nustatė 174 929 vadinamuosius PKP pirmtakų signalus. Tai maždaug dešimt kartų daugiau, negu buvo surinkta visuose ankstesniuose pasauliniuose tokių signalų kataloguose. Dėl gerokai didesnio duomenų kiekio mokslininkai galėjo sudaryti iki šiol išsamiausią galimų seisminių bangų sklaidos sričių prie Žemės branduolio ir mantijos ribos žemėlapį.
PKP pirmtakai nėra artėjančius žemės drebėjimus perspėjantys signalai, nors žodis „pirmtakas“ gali sudaryti tokį įspūdį. Tai silpnos seisminės bangos, kurios, sklisdamos per Žemės gelmes, atsispindi arba pakeičia kryptį, susidūrusios su nedideliais medžiagos tankio, temperatūros ar sudėties skirtumais.
Šie signalai seismografą pasiekia šiek tiek anksčiau už stipresnę pagrindinę bangą, todėl mokslininkai juos vadina pirmtakais. Iš jų atvykimo laiko, krypties ir kitų savybių galima spręsti, kur Žemės gelmėse yra bangas išsklaidžiusios anomalijos. Didžiausia problema iki šiol buvo ta, kad tokie signalai labai silpni ir dažnai paskęsta seisminiame triukšme.
Šešios zonos aptiktos maždaug 2 900 kilometrų gylyje
Analizė išryškino šešias anksčiau išsamiai neaprašytas zonas netoli branduolio ir mantijos ribos, esančios maždaug 2 900 kilometrų gylyje. Ši riba skiria kietą uolienų mantiją nuo skysto, daugiausia iš geležies ir nikelio sudaryto išorinio branduolio.
Naujajame žemėlapyje dalis struktūrų, ankstesniuose tyrimuose atrodžiusių kaip pavienės ir tarpusavyje nesusijusios dėmės, susijungė į gerokai ilgesnes juostas. Ypač ryškūs tęstiniai anomalijų ruožai išryškėjo po Amerikos regionu ir vakarine Ramiojo vandenyno dalimi.
Šešios naujai išskirtos sritys yra po Pietų Atlantu, aukštųjų platumų Eurazija, Centrine Azija ir kitais iki šiol menkai ištirtais regionais. Europos geomokslų sąjungos konferencijoje pristatytuose preliminariuose duomenyse taip pat buvo minima aplink Antarktidą esanti sritis.
„Nežinomos struktūros“ kol kas lieka tyrimų hipoteze
Teiginys, kad mokslininkai jau atrado šešias visiškai naujas Žemės gelmių struktūras, yra kiek per drąsus. Recenzuotame straipsnyje tyrėjai jas apibūdina kaip šešias didelės tikimybės seisminių bangų sklaidos zonas, kuriose gali būti anksčiau neužfiksuotų medžiagos netolygumų.
Tai reiškia, kad tyrimas patikimai nustatė ne konkrečius objektus, o regionus, kuriuose seisminės bangos sklinda neįprastai. Norint išsiaiškinti tikslią šių anomalijų formą, dydį ir sudėtį, reikės papildomų tyrimų, naudojant skirtingas seisminių bangų fazes ir didesnės raiškos Žemės gelmių modelius.
Tyrėjai šešias zonas vadina prioritetiniais būsimų tyrimų taikiniais. Naujas katalogas parodo, kur ieškoti, tačiau dar neatsako, kas tiksliai ten yra. Kitaip tariant, dirbtinis intelektas sudarė geresnį žemėlapį, bet po beveik 3 tūkst. kilometrų uolienų paslėptų objektų tiesiogiai „nepamatė“.
Anomalijas galėjo suformuoti į mantijos gelmes nugrimzdusios plokštės
Viena iš galimų anomalijų kilmės priežasčių yra subdukcija – procesas, kurio metu viena tektoninė plokštė panyra po kita ir per milijonus metų slenka gilyn į mantiją. Kai kurių senųjų plokščių liekanos galėjo pasiekti apatinę mantijos dalį ir susikaupti prie branduolio ribos.
Skirtingos temperatūros ir cheminės sudėties medžiaga seismines bangas praleidžia nevienodu greičiu. Šaltesnės tektoninių plokščių liekanos, įkaitusios uolienos, dalinai išsilydžiusios medžiagos sankaupos arba mineralų struktūros pokyčiai gali išsklaidyti bangas ir sukurti tyrime aptiktus signalus.
Mokslininkai taip pat sieja dalį anomalijų su itin mažo seisminių bangų greičio zonomis ir dviem didžiulėmis mažo greičio provincijomis, esančiomis apatinėje mantijoje. Vis dėlto tyrimo duomenys rodo, kad stiprūs bangų sklaidytojai aptinkami ir didesnio, ir mažesnio greičio srityse. Tai leidžia manyti, kad visų anomalijų kilmė nėra vienoda.
Branduolio ir mantijos riba veikia visos planetos raidą
Branduolio ir mantijos riba yra viena svarbiausių Žemės vidaus sričių. Joje iš karšto skysto branduolio į mantiją perduodama šiluma, o ši energija daro poveikį mantijos konvekcijai – labai lėtam įkaitusių uolienų judėjimui planetos gelmėse.
Mantijos judėjimas susijęs su tektoninių plokščių slinkimu, magmos susidarymu ir ilgalaike vulkaninių sistemų raida. Todėl tikslesnis giliųjų struktūrų žemėlapis gali padėti geriau suprasti, kaip šiluma ir medžiaga juda tarp Žemės branduolio ir paviršiaus.
Kai kurios šios ribos struktūros gali būti susidariusios prieš šimtus milijonų ar net milijardus metų. Jos gali saugoti informaciją apie seniai į mantiją nugrimzdusias tektonines plokštes, ankstyvąją Žemės raidą ir cheminį planetos vidaus sluoksniavimąsi. Tačiau konkrečiai nustatyti šių medžiagų amžių ar kilmę vien iš naujojo tyrimo duomenų kol kas neįmanoma.
Tyrimas neleidžia prognozuoti būsimų žemės drebėjimų
Nors tyrime naudoti milijonai žemės drebėjimų įrašų ir dirbtinio intelekto sistema, šio darbo tikslas nebuvo numatyti, kada ar kur įvyks kitas stiprus drebėjimas. Algoritmas analizavo jau įvykusių drebėjimų sukeltas bangas ir naudojo jas kaip savotišką Žemės gelmių rentgeną.
Gauti rezultatai pirmiausia svarbūs fundamentinei geofizikai. Jie padeda tirti planetos vidaus sandarą, mantijos konvekciją ir branduolio bei mantijos sąveiką. Ateityje panašūs metodai gali būti naudojami ir kitoms sunkiai aptinkamoms seisminėms fazėms analizuoti.
Dirbtinio intelekto pranašumas šiuo atveju yra gebėjimas vienodai ir greitai patikrinti milžinišką duomenų kiekį. Žmogui rankomis peržiūrėti daugiau kaip 2 mln. bangų formų būtų itin sudėtinga, tačiau algoritmas gali atrinkti galimus signalus, kuriuos vėliau patikrina specialistai. Jis nepakeičia geofizikų – veikiau padidina jų tikrinamo archyvo mastą.
Galutiniame tyrime pateiktas mažesnis signalų skaičius nei konferencijoje
2026 metų gegužę Europos geomokslų sąjungos generalinėje asamblėjoje pristatytoje preliminarioje tyrimo versijoje buvo skelbiama apie 227 770 aptiktų PKP pirmtakų. Galutiniame recenzuotame straipsnyje nurodomi 174 929 aukštos kokybės signalai.
Šis skirtumas nėra įrodymas, kad vienas iš skaičių klaidingas. Konferencijos pranešimas buvo parengtas ankstesniame tyrimo etape, o galutinis duomenų rinkinys galėjo būti papildomai išvalytas, pašalinant neaiškius ar kokybės reikalavimų neatitikusius signalus.
Moksliškai svarbiausias yra recenzuotame straipsnyje pateiktas 174 929 signalų skaičius. Jis vis tiek maždaug dešimt kartų viršija ankstesnių pasaulinių katalogų apimtį ir suteikia gerokai tankesnį Žemės gelmių mėginių tinklą.
Šaltiniai
„Yahoo News“. (2026). AI Scanned 2 Million Earthquake Records and Found Six Hidden Zones Near Earth’s Core. https://www.yahoo.com/news/science/articles/ai-scanned-2-million-earthquake-172641711.html
„Journal of Geophysical Research: Solid Earth“. (2026). Global Distribution of PKP Precursors Derived From Three Decades of Seismic Data With Deep Learning. https://agupubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1029/2025JB033195
Europos geomokslų sąjunga. (2026). Global Mapping of Small-Scale Heterogeneities at the Core-Mantle Boundary: Insights From Deep Learning Analysis of PKP Precursors. https://meetingorganizer.copernicus.org/EGU26/EGU26-4040.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato naujausius tyrimus apie dirbtinio intelekto taikymą seisminių duomenų analizei, todėl jis yra įdomus ir vertingas skaitytojams, besidomintiems moksliniais atradimais.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie tyrimą, aiškiai atskiria dirbtinio intelekto analizės apimtį ir rezultatus, taip pat vengia dezinformacijos. Jame išsamiai paaiškinama, kas yra PKP pirmtakai ir kaip jie susiję su žemės drebėjimais.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes dirbtinio intelekto taikymas geologijoje ir seisminiuose tyrimuose gali turėti didelės reikšmės tiek mokslui, tiek visuomenei, ypač atsižvelgiant į žemės drebėjimų prognozavimo galimybes.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naujus mokslinius atradimus, susijusius su Žemės gelmėmis, ir dirbtinio intelekto taikymą geologijoje. Jis yra konstruktyvus, nes aiškiai paaiškina tyrimo metodiką ir rezultatus, kurie gali turėti reikšmės tolesniems geologiniams tyrimams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie mokslinį tyrimą, neskatina nepagrįsto nerimo ir aiškiai paaiškina, kas yra aptikti signalai, vengiant emocinės manipuliacijos.
