Premjeras viliasi proveržio santykiuose su Kinija
Lietuvos užsienio politikoje artimiausiu metu laukia keli svarbūs išbandymai – nuo bandymo atkurti stabilesnį dialogą su Kinija iki sprendimų dėl JAV karių buvimo šalyje. Premjeras Mindaugas Sinkevičius daug vilčių šiuose procesuose sieja su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu ir tikisi apčiuopiamų rezultatų dar iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai.
Vyriausybės vadovo teigimu, Užsienio reikalų ministerija jau dirba ties santykių su Pekinu klausimu ir ieško įvairių dialogo kanalų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad greito rezultato užsienio politikoje tikėtis nereikėtų – diplomatiniai sprendimai, anot premjero, reikalauja laiko ir nuoseklaus darbo[1].
M. Sinkevičius sako pasitikintis K. Budrio patirtimi bei diplomatiniais gebėjimais ir tikintis, kad Vyriausybės programoje įrašytas siekis normalizuoti santykius su Kinija bus įgyvendintas praktiškai.
„Pasitikiu Kęstučio Budrio iniciatyva, pažintimi, taktu, diplomatiniais gebėjimais ir tikiu, kad jisai realizuos tai, kas Vyriausybės programoje įrašyta, ne ignoruos, ne kažkaip nutolins, bet tiesiog realizuos. Ir lauksiu to rezultato. Tikiuosi diplomatinių santykių atkūrime mes turėsime tam tikrą pažangą, noriu taip tikėti iki mūsų pirmininkavimo“, – akcentavo jis.
Vyriausybės programoje numatyta siekti, kad Lietuvos diplomatiniai ryšiai su Kinija būtų sugrąžinti į tokį lygį, kokį su Pekinu palaiko kitos Europos Sąjungos valstybės.
Santykiai su Pekinu tebėra vienas jautriausių užsienio politikos klausimų
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo 2021 metais, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Pekinas šį sprendimą įvertino itin kritiškai ir atsakė diplomatinėmis bei ekonominėmis priemonėmis.
Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir prieštarauja bet kokiems veiksmams, kurie, jos vertinimu, gali būti interpretuojami kaip salos tarptautinio savarankiškumo stiprinimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ne kartą yra palankiai vertinęs K. Budrio darbą užsienio reikalų ministro poste, tačiau kartu pabrėžė, kad vienu svarbiausių jo veiklos vertinimo kriterijų taps gebėjimas pagerinti santykius su Kinija ir kartu išlaikyti Lietuvos susitarimus su Taivanu.
Pats K. Budrys yra sakęs, kad Vilnius santykiuose su Pekinu vadovausis pragmatiškais Lietuvos interesais, tačiau neatsisakys tarptautinės teisės principų.
Tai reiškia, kad Vyriausybei teks ieškoti pusiausvyros – viena vertus, siekti atkurti konstruktyvesnį dialogą su Kinija, kita vertus, neatsisakyti iki šiol Lietuvos užsienio politikoje deklaruotų principų.
Iš Budrio vizito Vašingtone laukia gerų žinių
Kitas itin svarbus klausimas – JAV karių buvimas Lietuvoje. Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karinių pajėgų išdėstymą Europoje, Vilnius vis dar laukia daugiau aiškumo dėl tolesnės amerikiečių karių rotacijos.
M. Sinkevičius tikisi, kad rugsėjį į Jungtines Valstijas vykstantis K. Budrys iš Vašingtono grįš su Lietuvai palankiomis naujienomis. Premjeras leidžia suprasti, kad tam tikri sprendimai gali būti jau priimti, tačiau apie juos viešai kol kas nekalbama, nes dar laukiama galutinio suderinimo su JAV partneriais.
„Aš manau, kad Kęstutis Budrys intensyviai dirba. Rugsėjo mėnesį (…) išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas. Tikrai turiningą turės darbotvarkę. Ir tikrai tikiu, kad parveš gerų žinių. Tam tikri sprendimai yra jau turbūt ir priimti, bet jų anonsavimas, kol nesuderintas su partneriais, jis tiesiog yra on hold (sustabdytas – ELTA), yra laukiama. Tai galų gale nebūtų etiška kažką pasakyti už mūsų partnerius. Laukiame jų atsakymo. Aš manau, kad tie atsakymai turėtų būti teigiami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Toks premjero tonas skiriasi nuo jo pasisakymų vasaros pradžioje. Birželį M. Sinkevičius viešai teigė pasigendąs didesnio K. Budrio aktyvumo JAV karių klausimu ir kritikavo, jo vertinimu, pernelyg pasyvų laukimą.
Dabar premjeras kalba gerokai optimistiškiau ir tikina matantis intensyvų ministro darbą.
Lietuvos vadovai tikisi, kad JAV pajėgos sugrįš
Birželio pradžioje, pasibaigus rotacijai, iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip tūkstantis JAV karių su karine technika. Įprastai vieną rotaciją pakeisdavo kita, tačiau šįkart naujo amerikiečių kontingento atvykimas buvo atidėtas.
Tai sukėlė klausimų dėl tolesnio JAV karinio buvimo Lietuvoje, ypač Vašingtonui peržiūrint bendrą savo pajėgų išdėstymą Europoje.
Vis dėlto Lietuvos politinė ir karinė vadovybė pastaruoju metu siunčia optimistinius signalus. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs neatmetantis galimybės, kad ateityje JAV karių pajėgumai Lietuvoje galėtų būti net didesni nei anksčiau.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat yra teigęs, kad didžioji dalis naujų amerikiečių pajėgų Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras savo ruožtu tikino, kad Vašingtonas laikosi duotų įsipareigojimų, todėl rotaciją baigusius JAV karius turėtų pakeisti naujos pajėgos.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų. Amerikiečių karinis buvimas Baltijos regione tapo dar svarbesnis Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, o JAV pajėgos yra laikomos viena pagrindinių NATO rytinio flango atgrasymo ir gynybos grandžių.
