Sukčiai siunčia „Telia“ sąskaitas imituojančius laiškus ir mokėjimus nukreipia į savo banko sąskaitas
„Telia“ rugsėjo 1-ąją perspėjo apie šiuo metu Lietuvoje fiksuojamą sukčiavimo schemą, kai gyventojams elektroniniu paštu siunčiamos suklastotos telekomunikacijų bendrovės sąskaitos. Laiškai kuriami taip, kad iš pirmo žvilgsnio primintų įprastus operatoriaus pranešimus: naudojamas „Telia“ logotipas, pateikiama sąskaitą primenanti informacija ir prašoma sumokėti tariamą skolą arba einamojo mėnesio mokestį.
Esminė apgaulė slypi mokėjimo rekvizituose. Suklastotose sąskaitose nurodomos ne „Telia“ priklausančios banko sąskaitos, todėl atliktas pavedimas nukeliauja sukčiams. Žmogus gali manyti, kad apmokėjo įprastą ryšio ar kitų telekomunikacijų paslaugų sąskaitą, tačiau reali skola bendrovei lieka nepadengta.
„Telia“ kibernetinio saugumo vadovė Odeta Baranauskienė atkreipia dėmesį, kad dabartinės atakos tampa gerokai profesionalesnės. Sukčiai vis rečiau apsiriboja akivaizdžiai prastai parašytais laiškais ar lengvai pastebimomis gramatinėmis klaidomis – kuriami dokumentai, kurie vizualiai ir turiniu gali priminti tikras bendrovės sąskaitas.
Netikras sąskaitas gali išduoti siuntėjo adresas, pasikeitę rekvizitai ir reikalavimas mokėti nedelsiant
Vienas svarbiausių požymių, kurį „Telia“ rekomenduoja tikrinti pirmiausia, yra elektroninio laiško siuntėjo adresas. Bendrovė nurodo, kad oficialios „Telia“ sąskaitos klientams siunčiamos iš adreso [email protected]. Sukčiai gali naudoti adresus, kurie vizualiai atrodo labai panašūs, tačiau juose pakeista viena raidė, pridėtas simbolis arba naudojama kitokia domeno galūnė.
Dėl to vien užrašo „Telia“ siuntėjo vardo laukelyje nepakanka. Elektroninio pašto programoje matomas vardas gali būti parinktas laisvai, todėl reikia patikrinti visą realų siuntėjo adresą. Skirtumas gali būti toks nežymus, kad skubantis žmogus jo nepastebės.
Kitas svarbus signalas – nauji arba anksčiau nematyti mokėjimo rekvizitai. Jeigu daugelį mėnesių sąskaitos buvo apmokamos vienu būdu, o naujame laiške staiga prašoma atlikti pavedimą į kitą banko sąskaitą, tai turėtų tapti priežastimi mokėjimą sustabdyti ir informaciją patikrinti.
Įtarimą taip pat turėtų kelti psichologinis spaudimas. Sukčiai gali rašyti apie skubų mokėjimo terminą, tariamą įsiskolinimą, gresiantį paslaugų apribojimą ar būtinybę sąskaitą apmokėti nedelsiant. Tokios formuluotės skirtos ne informuoti klientą, o priversti jį priimti sprendimą nepatikrinus dokumento.
Tikroviška sąskaita dar nereiškia, kad elektroninis laiškas yra tikras
Iki šiol nemažai vartotojų sukčiavimo laiškus bandydavo atpažinti pagal prastą lietuvių kalbą, nekokybišką dizainą ar keistus logotipus. Dabartinė „Telia“ perspėjimo priežastis rodo, kad vien šių kriterijų nebeužtenka. Bendrovės teigimu, fiksuojami laiškai gali turėti jos logotipą ir realistiškai pateiktą informaciją.
Tai keičia ir patį saugaus elgesio principą. Gavus sąskaitą nebeužtenka įvertinti, ar ji „atrodo tikra“. Reikia atskirai tikrinti siuntėją, mokėjimo gavėją ir tai, ar tokia pati mokėtina suma rodoma oficialioje kliento paskyroje.
Tokiu būdu sukčiai išnaudoja kasdienę rutiną. Ryšio, elektros, draudimo ar kitų nuolatinių paslaugų sąskaitos daugeliui žmonių yra įprasti periodiniai mokėjimai, todėl gavėjas gali būti mažiau įtarus nei sulaukęs netikėto prašymo pervesti didelę pinigų sumą nepažįstamam asmeniui.
Būtent todėl nedidelės sumos savaime nėra patikimumo požymis. Suklastota sąskaita gali būti sukurta taip, kad mokėtina suma atrodytų visiškai įprasta ir nekeltų papildomų klausimų.
Kilus abejonių „Telia“ ragina sąskaitą tikrinti savitarnoje, o ne spausti elektroniniame laiške esančias nuorodas
„Telia“ rekomenduoja gavus įtartiną sąskaitą neatlikti mokėjimo, nespausti laiške esančių nuorodų ir neatidaryti prisegtų failų. Sąskaitos informaciją patikimiausia tikrinti savarankiškai prisijungus prie oficialios „Mano Telia“ savitarnos arba susisiekus su bendrove jos oficialiais klientų aptarnavimo kanalais.
Svarbus pats prisijungimo būdas. Vietoje laiške pateiktos nuorodos saugiau pačiam atsidaryti įprastai naudojamą „Telia“ interneto svetainę arba programėlę ir tik tada jungtis prie savo paskyros. Taip pašalinama rizika, kad elektroniniame laiške esanti nuoroda nuves į tikrą svetainę imituojantį puslapį.
Lietuvos policija taip pat rekomenduoja tikrinti elektroninių laiškų autentiškumą, atkreipti dėmesį į juose esančias nuorodas bei priedus ir neatidaryti įtartinų failų. Kompiuteryje nuorodos tikrąjį adresą galima pamatyti užvedus ant jos pelės žymeklį jos nespaudžiant.
Pervedus pinigus sukčiams svarbiausia kuo greičiau susisiekti su banku
Jeigu suklastota sąskaita jau buvo apmokėta, „Telia“ rekomenduoja nedelsiant kreiptis į banką ir informuoti apie galimai apgaulingą pavedimą. Kuo greičiau bankas gauna informaciją apie sukčiavimą, tuo daugiau galimybių lieka bandyti sustabdyti mokėjimą arba imtis kitų veiksmų, jei pinigai dar nebuvo galutinai pervesti ar išgryninti.
Apie incidentą taip pat reikėtų informuoti policiją ir „Telia“. Policija nurodo, kad jau nuo sukčių nukentėję asmenys gali pateikti pranešimą per portalą „ePolicija“, o apie pastebėtus sukčiavimo bandymus, netikras svetaines, žinutes ar kitus bandymus išvilioti pinigus galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
Svarbu neištrinti įrodymų. Reikėtų išsaugoti gautą elektroninį laišką, suklastotos sąskaitos kopiją, siuntėjo adresą, nurodytus banko rekvizitus ir atlikto mokėjimo informaciją. Šie duomenys gali būti svarbūs tiek bankui vertinant galimybę sustabdyti operaciją, tiek teisėsaugai tiriant sukčiavimo schemą.
Sukčiavimo laiškuose vis dažniau kopijuojamos žinomos įmonės, nes pasitikėjimas prekės ženklu sumažina žmogaus budrumą
„Telia“ atvejis nėra visiškai naujas sukčiavimo principas – nusikaltėliai jau seniai apsimeta bankais, siuntų pristatymo bendrovėmis, valstybės institucijomis ar kitomis gerai žinomomis organizacijomis. Tačiau dabar tokio pobūdžio laiškų kokybė auga, todėl juos atpažinti vien iš dizaino darosi sunkiau.
Pagrindinis sukčių pranašumas yra žmogaus pasitikėjimas pažįstamu prekės ženklu. Jeigu klientas kiekvieną mėnesį gauna sąskaitą iš tos pačios bendrovės, pats faktas, kad į elektroninį paštą atkeliavo dar vienas panašiai atrodantis dokumentas, gali neatrodyti neįprastai.
Todėl saugiausia taisyklė tampa gana paprasta: jeigu elektroniniame laiške prašoma atlikti mokėjimą ir bent vienas elementas skiriasi nuo įprastos tvarkos – siuntėjo adresas, banko sąskaita, mokėjimo būdas ar laiško tonas – pavedimą verta atidėti ir informaciją patikrinti nepriklausomu kanalu.
Šaltiniai
„LRT“. (2026). „Telia“ įspėja: sukčiai operatoriaus vardu siunčia netikras sąskaitas. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3039122/telia-ispeja-sukciai-operatoriaus-vardu-siuncia-netikras-saskaitas
„15min“. (2026). Sukčiai operatoriaus vardu siunčia netikras sąskaitas: kaip atpažinti apgaulę? https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/sukciai-operatoriaus-vardu-siuncia-netikras-saskaitas-kaip-atpazinti-apgaule-662-2754334
„Lietuvos policija“. (2026). Pranešk apie bandymą sukčiauti! https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/pranesk-apie-sukciavima/
