Nuo rugsėjo 1-osios visos mokyklos privalo turėti aiškias mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles
2026–2027 mokslo metai Lietuvos mokyklose prasideda be vienos didelės švietimo reformos, tačiau su keliais pokyčiais, kurie tiesiogiai palies mokinius, mokytojus ir tėvus. Vienas ryškiausių – nuo rugsėjo 1-osios visos bendrojo ugdymo mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalo būti nusistačiusios asmeninių mobiliųjų telefonų bei kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarką. Šis reikalavimas įtvirtintas Švietimo įstatyme.
Tai nereiškia, kad Lietuvoje įvestas vienodas visuotinis telefonų draudimas visose mokyklose. Konkrečią tvarką nustato pati ugdymo įstaiga, atsižvelgdama į mokyklos tarybos siūlymus ir Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų rekomendacijas. Todėl vienoje mokykloje telefonas gali būti laikomas kuprinėje visą pamoką, kitoje gali būti nustatytos papildomos naudojimo per pertraukas ar laikymo specialiose vietose taisyklės.
Nacionalinėse rekomendacijose numatyta, kad asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimas pirmiausia turėtų būti ribojamas pamokų ir kitų ugdomųjų veiklų metu. Kartu paliekama galimybė taikyti išimtis, kai įrenginys reikalingas ugdymo tikslams ar dėl individualių mokinio poreikių. Mokyklos savo patvirtintą tvarką turi skelbti viešai interneto svetainėje.
Nauja tvarka svarbi ir teisiniu požiūriu. Iki šiol daug mokyklų telefonų naudojimą buvo apsibrėžusios savo vidaus taisyklėse, tačiau nuo šių mokslo metų tai tampa ne pasirinkimu, o įstatyme numatyta prievole kiekvienai ugdymo įstaigai.
Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba lieka 25 taškai
Abiturientams viena svarbiausių žinių – šiemet negrįžtama prie anksčiau bandytos 35 taškų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribos. 2026–2027 mokslo metais VBE ir toliau bus laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip 25 taškus.
35 taškų kartelė buvo sumažinta iki 25 po ankstesnės egzaminų sesijos rezultatų ir diskusijų su švietimo bendruomene. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tuomet argumentavo, kad 35 taškų riba buvo pernelyg aukšta ir nulėmė didelį egzaminų neišlaikiusių mokinių skaičių. Iki šio pakeitimo anksčiau buvo taikyta ir gerokai žemesnė – 16 taškų – riba.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, vertindama pastarųjų metų rezultatus, yra nurodžiusi, kad 25 taškų riba laikoma tinkamesne ir numatoma ją išlaikyti ir ateityje. Ministerija kartu žada toliau tobulinti egzaminų užduotis ir plėsti Užduočių banką, kuriame mokiniai gali rasti pasirengimui skirtas ankstesnių ir pavyzdinių patikrinimų užduotis.
Taigi šių metų abiturientams pati išlaikymo kartelė nekeičiama. Didesnis dėmesys turėtų krypti į egzaminų užduočių kokybę ir jų atitikimą bendrosioms programoms – būtent ši sritis po ankstesnių egzaminų sesijų sukėlė nemažai diskusijų švietimo bendruomenėje.
Tautinių mažumų pradinių klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis dviem valandomis daugiau per savaitę
Vienas konkrečiausių ugdymo pokyčių nuo šio rugsėjo paliečia mokyklas, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis. 1–4 klasių mokiniams lietuvių kalbos pamokų skaičius didinamas nuo penkių iki septynių valandų per savaitę.
Tai reiškia gana reikšmingą valstybinės kalbos mokymui skiriamo laiko padidinimą jau pradinėje mokykloje. Ministerija sprendimą grindžia siekiu sustiprinti vaikų lietuvių kalbos gebėjimus ankstyvame amžiuje ir sumažinti vėliau atsirandančius mokymosi rezultatų skirtumus.
Pokytis aktualiausias mokykloms, kuriose pagrindinė ugdymo kalba yra lenkų, rusų ar kita tautinės mažumos kalba. Didesnis lietuvių kalbos pamokų skaičius turės įtakos ne tik mokinių savaitės tvarkaraščiui – savivaldybėms ir mokyklų administracijoms reikia užtikrinti ir pakankamą lietuvių kalbos mokytojų skaičių.
Kartu nuo rugsėjo įsigalioja ir pakeistos mokinių grupių sudarymo nuostatos. Pavyzdžiui, tautinės mažumos kalba mokančiose mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros pamokose klasės gali būti dalijamos į grupes, kai pradinėje programoje klasėje yra bent 18, o pagrindinėje – bent 21 mokinys.
Matematikos, lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų programos koreguojamos, bet iš esmės neperrašomos
Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, biologijos, fizikos, geografijos bei informatikos bendrųjų programų pakeitimai. Ministerija pabrėžia, kad tai nėra dar viena visa apimanti programų reforma – atliktos tikslinės korekcijos.
Programos buvo peržiūrėtos mokomųjų dalykų taryboms pateikus pastabų dėl pernelyg didelės kai kurių temų apimties, pasikartojimų ir ne visada nuoseklaus temų paskirstymo skirtingoms klasėms. Todėl kai kur patikslinta terminija, pakeista mokymosi seka, temos perkeltos tarp klasių arba pašalinti pasikartojantys elementai.
Šis pokytis pirmiausia svarbus mokytojams, nes dalis jau parengtų pamokų planų ir mokymo medžiagos turės būti derinama prie patikslintų programų. Ministerija mokytojams parengė atmintines, kuriose pateikiama naujausia jų dėstomam dalykui aktuali informacija.
Kartu nuo šių mokslo metų mokinių mokymosi krūvio reguliavimas galutinai perkeliamas į Bendruosius ugdymo planus. Anksčiau dalį maksimalios mokymosi trukmės reikalavimų nustatydavo sveikatos apsaugos ministro tvirtinama higienos norma. Ministerijos argumentas – švietimo sistemos dokumentuose krūvį bus galima lanksčiau koreguoti atsižvelgiant į ugdymo proceso poreikius.
Vyresniems gimnazistams socialinės-pilietinės veiklos mažėja nuo 70 iki 40 valandų
Nuo rugsėjo keičiama ir daug diskusijų mokyklose kėlusi privalomos socialinės-pilietinės veiklos tvarka. III–IV gimnazijos klasių mokiniams minimalus privalomų valandų skaičius per dvejus mokslo metus mažinamas nuo 70 iki 40 valandų.
Kartu sistema tampa lankstesnė. Į bendrą valandų skaičių bus įskaičiuojamas ne tik pats renginys ar veikla, bet ir pasirengimo jai laikas. Socialinei-pilietinei veiklai taip pat galės būti priskiriamas aktyvus mokinio dalyvavimas konkursuose, varžybose, koncertuose, parodose ar minėjimuose, jeigu mokinys juose dalyvauja kaip atlikėjas, sportininkas ar pranešėjas ir gali tai patvirtinti.
Veiklas bus galima atlikti ir per rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų bei vasaros atostogas. Jaunesniems vaikams numatoma daugiau pačios mokyklos organizuojamų veiklų, nes jaunesniems nei 14 metų mokiniams savarankiškai savanoriauti už mokyklos ribų yra sudėtingiau.
Ministerija tokius pakeitimus grindžia siekiu sumažinti formalų „valandų rinkimą“ ir daugiau dėmesio skirti pačios veiklos prasmei. Praktikoje daug kas priklausys nuo to, kaip naują tvarką įgyvendins konkrečios mokyklos.
Mokytojų trūkumą bandoma spręsti nauju planu, o nuo spalio pradės veikti „Mokytojų linija“
Naujus mokslo metus švietimo sistema pasitinka ir su ilgalaike problema – senstančia mokytojų bendruomene bei augančiu pedagogų trūkumu. Ministerijos duomenimis, 55 metų ir vyresni mokytojai 2022 metais sudarė 42 proc. pedagogų, o 2025 metais jų dalis jau siekė 45 proc. 2023 metais skaičiuota, kad Lietuvoje trūko apie 150 mokytojų, 2024 metais – apie 350, o 2025 metais – jau apie 600. Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus šalyje gali prireikti maždaug 6 tūkst. mokytojų.
Šiai problemai spręsti parengtas 2026–2028 metų pedagogų pritraukimo ir išlaikymo planas. Jame numatomos finansinės paskatos studentams ir pradedantiesiems mokytojams, mentorystės stiprinimas, administracinės naštos mažinimas bei priemonės mokytojų profesiniam ir psichologiniam saugumui didinti.
Viena pirmųjų konkrečių priemonių turėtų pradėti veikti jau spalį – numatoma atidaryti „Mokytojų liniją“, kurioje pedagogai galėtų gauti psichologinę pagalbą ir teisines konsultacijas. Taip pat planuojamas studento stažuotojo modelis: pedagogikos studijų studentams būtų sudarytos galimybės dar studijų metu dirbti mokykloje prižiūrint mentoriui, už tai gauti atlyginimą ir kartu kaupti profesinę patirtį.
Ministerija taip pat siekia sudaryti paprastesnes galimybes mokyklose pradėti dirbti aukštos kvalifikacijos kitų sričių specialistams ir užsienio kalbų gimtakalbiams. Vis dėlto nemaža dalis šių priemonių yra 2026–2028 metų plano dalis, todėl jų poveikį mokytojų trūkumui bus galima vertinti tik ilgesniu laikotarpiu.
Įtraukiajam ugdymui skiriami 3 mln. eurų, o mokyklos gali steigti specialias sporto klases
Nuo šio rugsėjo numatoma papildomai stiprinti ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų aprūpinimą. Mokykloms suteikiama galimybė rinktis specialiąsias mokymo priemones iš Lietuvos įtraukties švietime centro patvirtinto katalogo, o centralizuotam šių priemonių įsigijimui skirta 3 mln. eurų.
Planuojama plėsti ir specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytų užduočių skaičių. Iki 2027 metų vasario švietimo portale „Emokykla“ ketinama paskelbti daugiau kaip 3 tūkst. pritaikytų gamtos mokslų, biologijos, informatikos, fizikos, chemijos, geografijos ir istorijos užduočių 5–10 klasių mokiniams. Jos bus adaptuojamos atsižvelgiant į skaitymo, kalbėjimo, kalbos bei intelekto sutrikimų turinčių mokinių poreikius.
Dar viena naujovė – mokyklos nuo šių mokslo metų gali steigti sporto klases aukšto meistriškumo programas lankantiems mokiniams. Taip siekiama sudaryti sąlygas profesionalaus sporto siekiantiems vaikams lengviau derinti treniruotes ir bendrąjį ugdymą.
Prieš mokslo metų pradžią ministerijos skelbtais preliminariais savivaldybių duomenimis, buvo numatyta atidaryti 20 tokių klasių keturiose savivaldybėse: 13 Vilniuje, keturias Kauno rajone, dvi Kėdainiuose ir vieną Panevėžyje.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbias naujienas apie mokslo metų pradžią Lietuvoje, todėl jis yra vertingas ir aktualus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie naujas taisykles ir pokyčius švietimo sistemoje, remiasi oficialiais šaltiniais ir yra nešališkas. Jame vengiamas dezinformacijos skleidimas, todėl jis atitinka žurnalistinės etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes apima svarbius pokyčius švietimo sistemoje, kurie tiesiogiai paveiks mokinius, mokytojus ir tėvus Lietuvoje. Informacija apie mobiliųjų telefonų taisykles ir valstybinių brandos egzaminų ribas yra svarbi šiuo metu, kai prasideda nauji mokslo metai.
Straipsnis pateikia svarbią ir aktualią informaciją apie naujas taisykles, susijusias su mobiliųjų telefonų naudojimu mokyklose, taip pat apie valstybinių brandos egzaminų reikalavimus ir lietuvių kalbos ugdymo pokyčius, kas yra naudinga tiek mokiniams, tiek tėvams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie švietimo naujoves Lietuvoje, neskatina nepagrįsto nerimo ir yra parašytas psichologiškai saugiu tonu.
