Briuselis nori griežtesnių taisyklių
Socialiniai tinklai vis dažniau atsiduria reguliuotojų taikiklyje dėl poveikio vaikams, o dabar spaudimas dar labiau auga ir „Meta“. Europos Sąjunga tikisi, kad bendrovė Europoje imsis tokių pat griežtų priemonių, kokias jau sutiko taikyti dalyje Jungtinių Valstijų.
Briuselis siekia, kad „Facebook“ ir „Instagram“ būtų sumažinta rizika, susijusi su funkcijomis, kurios gali skatinti paauglius platformose praleisti pernelyg daug laiko. Tarp kritikuojamų sprendimų – nesibaigiantis turinio slinkimas, automatinis vaizdo įrašų paleidimas ir pagal vartotojo elgesį itin tiksliai pritaikomas turinio srautas[1].
Europos Komisija taip pat tęsia tyrimą dėl „Meta“ veiklos ir vertina, ar bendrovė pakankamai saugo nepilnamečius. ES nori matyti veiksmingesnę tėvų kontrolę, aiškesnį naudojimosi laiko ribojimą ir mažesnę riziką, kad vaikai pernelyg įsitrauks į socialinius tinklus.
„Kamuolys yra „Meta“ aikštelėje, – sakė T. Regnier. – „Meta“ žino, ko iš jos tikimės. Dabar pati bendrovė turi prisiimti šiuos įsipareigojimus Europos Sąjungoje, kad apsaugotų ir mūsų vaikus.“
JAV „Meta“ sutiko su itin griežtais ribojimais
Spaudimas Europoje sustiprėjo po reikšmingo susitarimo Jungtinėse Valstijose. Ten „Meta“ įsipareigojo sumokėti valstijų koalicijai iki 16,7 mlrd. JAV dolerių ir įvesti naujus naudojimosi apribojimus paaugliams.
Tarp numatytų priemonių – automatinis prieigos prie programėlių blokavimas naktį ir bendras dviejų valandų per dieną naudojimosi „Meta“ platformomis limitas. Taip pat numatyta daugiau apsaugos priemonių, kurios turėtų sumažinti galimybes paaugliams socialiniuose tinkluose praleisti pernelyg daug laiko.
Šios sąlygos laikomos vienomis griežčiausių, su kokiomis „Meta“ iki šiol yra sutikusi. Jos atsirado po ilgus metus trukusios tėvų, ekspertų ir institucijų kritikos dėl galimo socialinių tinklų poveikio jaunų žmonių savijautai bei elgesiui.
Po susitarimo JAV Europos Komisija vėl sustiprino dialogą su bendrove ir tikisi, kad panašaus lygio apsauga bus užtikrinta ir Europos vaikams.
Nesilaikant reikalavimų gali grėsti milijardinės baudos
Nors „Meta“ nesutinka su Europos Komisijos išvadomis, bendrovė žada toliau bendradarbiauti su ES institucijomis. Vis dėlto Briuselis aiškiai signalizuoja, kad vien pažadų gali nepakakti – iš technologijų milžinės tikimasi konkrečių pokyčių pačiose platformose.
Jeigu nustatytos problemos nebus išspręstos, „Meta“ teoriškai gali būti skirta bauda, siekianti iki 6 proc. visos jos pasaulinės metinės apyvartos. Tokia sankcija, priklausomai nuo bendrovės metinių pajamų, galėtų siekti milijardines sumas.
ES institucijos pastaraisiais metais apskritai griežčiau vertina didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybę už tai, kaip jų paslaugos veikia nepilnamečius. Todėl „Meta“ atvejis gali tapti dar vienu svarbiu išbandymu, parodysiančiu, kiek toli Europa pasirengusi eiti siekdama didesnio vaikų saugumo internete.
Didėjantis spaudimas abipus Atlanto rodo platesnę tendenciją – reguliuotojai vis griežčiau vertina, kaip socialinių tinklų dizainas veikia vaikus ir kiek atsakomybės už tai turėtų prisiimti pačios technologijų bendrovės.
