Neuköllno laivybos kanale rastas nesprogęs aviacinis užtaisas privertė uždaryti 500 metrų zoną, tačiau vėlai vakare bomba buvo saugiai neutralizuota
Berlyno Neuköllno rajone rugpjūčio 26 dieną surengta didelė gyventojų evakuacija, kai laivybos kanale buvo aptikta maždaug 100 kilogramų sverianti Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinė bomba. Saugumo priemonės palietė apie 5600 namų ūkių, todėl teritoriją turėjo palikti keli tūkstančiai žmonių.
Aplink radinio vietą nustatyta 500 metrų spindulio uždara zona. Į ją pateko gyvenamieji namai, vaikų darželis, benamių prieglauda ir kelios socialinės bei slaugos įstaigos. Netoliese yra ir viena judriausių Neuköllno gatvių – Sonnenallee.
Evakuacija ir sprogmens neutralizavimo operacija truko iki vėlyvo vakaro. Apie 21 val. 45 min. policija paskelbė, kad pavojingoje zonoje nebeliko žmonių, o maždaug 23 val. 30 min. gyventojams jau buvo leista grįžti į namus.
Bomba rasta kanalo dugne
Sprogmuo aptiktas Neuköllno laivybos kanale tarp Teupitzer ir Treptower gatvių. Radinys pastebėtas trečiadienio rytą, apie 10 val. 40 min., atliekant iš anksto suplanuotą karo laikų sprogmenų paiešką.
Tai nebuvo atsitiktinai statybininkų kastuvu užkabintas daiktas. Teritorija buvo tikrinama kaip vieta, kurioje galėjo būti likę nesprogusių aviacinių bombų arba kitų karo laikų užtaisų. Aptikus bombą darbai sustabdyti, o į vietą iškviesti policijos išminuotojai.
Sprogmuo pirmiausia iškeltas iš kanalo ir laikinai padėtas ant plūduriuojančio pontono. Vėliau jį reikėjo kranu perkelti į tinkamai paruoštą vietą krante, kur specialistai galėjo pasiekti užtaisą ir atlikti neutralizavimo darbus.
Evakuacijai sutelkta daugiau kaip 200 pareigūnų
Operacijoje dalyvavo daugiau kaip 200 policijos pareigūnų. Jiems padėjo Berlyno ugniagesiai, Vokietijos techninės pagalbos tarnyba, Raudonasis Kryžius ir kitos gelbėjimo organizacijos.
Pareigūnai tikrino namus ir atskiras gatves, kad uždaroje zonoje neliktų gyventojų. Eismas aplinkinėse gatvėse buvo ribojamas, pakeisti kai kurių autobusų maršrutai. Į teritoriją nebuvo įleidžiami pašaliniai žmonės.
Evakuotiems gyventojams Adolf-Reichwein mokykloje atidaryta laikina prieglauda, kurioje buvo numatyta apie 200 vietų. Daug gyventojų apsistojo pas artimuosius arba laukė už nustatytos saugumo zonos ribų.
Daugiausia laiko pareikalavo slaugomų žmonių saugumas
Evakuacija užtruko ilgiau, nei iš pradžių tikėjosi tarnybos, nes pavojingoje zonoje buvo slaugos ir socialinių paslaugų įstaigų. Daliai gyventojų neužteko vien nurodyti palikti namus – reikėjo specialaus transporto, medikų ir lydinčio personalo.
Kai kurie sunkiai judantys žmonės išvežti medicininiais automobiliais. Vieno senelių namų gyventojų nuspręsta neperkelti, nes pats transportavimas galėjo kelti papildomą pavojų jų sveikatai. Jie turėjo likti pastato viduje, laikytis atokiau nuo langų ir vykdyti gelbėjimo tarnybų nurodymus.
Tokios išimtys priimamos tik įvertinus pastato konstrukciją, atstumą nuo sprogmens, žmonių sveikatos būklę ir galimas perkėlimo pasekmes. Todėl net nustačius bendrą 500 metrų zoną konkrečioms įstaigoms gali būti taikomos skirtingos apsaugos priemonės.
Išminuotojai atskyrė bombos sprogdiklį
Kai policija patvirtino, kad pavojinga teritorija ištuštinta, išminuotojai galėjo pradėti darbą. Prieš tai dar reikėjo suderinti veiksmus su kitomis tarnybomis, įskaitant oro eismo saugą.
Specialistams pavyko atskirti bombos sprogdiklį ir padaryti jį nepavojingą. Kontroliuojamo sprogdinimo gyvenamajame rajone neprireikė. Policija paskelbė, kad tiesioginės grėsmės neliko, o visos užtvaros gali būti pašalintos.
Nors operacija baigėsi be incidentų, atsargumo priemonės nebuvo perteklinės. Dešimtmečius žemėje ar vandenyje išbuvusių bombų metalas ir sprogdikliai būna paveikti korozijos. Jų būklės negalima patikimai nustatyti vien iš išorės, o sprogimą gali sukelti užtaiso pajudinimas, smūgis, vibracija arba temperatūros pokyčiai.
Berlyno žemėje vis dar glūdi tūkstančiai bombų
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Berlynui neatnešė visiškos ramybės po žeme. Nuo 1943 metų rudens iki 1945 metų pavasario miestas beveik kasdien buvo bombarduojamas, o paskutinėmis karo savaitėmis jame vyko intensyvūs sausumos mūšiai.
Berlyno policijos išminuotojai į vietas, kuriose randami šaudmenys, granatos, prieštankiniai ginklai arba aviacinės bombos, kviečiami apie 900 kartų per metus. Nuo 1947 metų mieste aptikta ir sunaikinta daugiau kaip 1,8 mln. įvairių sprogmenų bei jų dalių. Didžiąją šio skaičiaus dalį sudaro smulkesnė karinė amunicija, tačiau reguliariai randama ir didelių aviacinių bombų.
Ankstesniais Berlyno valdžios vertinimais, miesto grunte dar galėjo būti likę daugiau kaip 4500 nesprogusių bombų. Tikslaus skaičiaus nustatyti neįmanoma, nes ne visos bombardavimo vietos buvo dokumentuotos, dalis užtaisų prasiskverbė giliai į gruntą, pateko į vandens telkinius arba buvo paslėpti vėlesnių statybų sluoksniuose.
Dėl to karo laikų bombų paieška Berlyne išlieka ilgalaike miesto infrastruktūros ir statybų problema. 2026 metais atnaujintos vietos taisyklės įpareigoja prieš tam tikrus žemės darbus įvertinti sprogmenų riziką, o aptikus įtartiną objektą nedelsiant nutraukti darbus ir informuoti policiją. Praėjus daugiau kaip 80 metų po karo, vienas radinys vis dar gali kelioms valandoms sustabdyti didelę šiuolaikinio miesto dalį.
Šaltiniai
Tagesschau / rbb. (2026). 100 Kilo schwere Fliegerbombe in Berlin gefunden. https://www.tagesschau.de/inland/regional/berlin/fliegerbombe-in-berlin-neukoelln-100.html
Vokietijos federalinė civilinės saugos perspėjimų sistema. (2026). Entschärfung einer Weltkriegsbombe – Berlin-Neukölln. https://warnung.bund.de/m/lrlbDzwteyrf
Deutschlandfunk. (2026). Weltkriegsbombe in Berlin-Neukölln entschärft: Rund 5.600 Haushalte waren von Evakuierung betroffen. https://www.deutschlandfunk.de/weltkriegsbombe-in-berlin-neukoelln-entschaerft-rund-5-600-haushalte-waren-von-evakuierung-betroffen-100.html
