Dronų grėsmė verčia Baltijos šalis ieškoti bendro atsako
Dronų incidentams Baltijos regione keliant vis daugiau nerimo, Lietuvos ir Estijos vadovai ieško bendro atsako į augančias saugumo grėsmes. Ketvirtadienį Taline susitinkantys premjerai Mindaugas Sinkevičius ir Kristenas Michalas aptars gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai bei regiono pasirengimą galimoms provokacijoms.
Viena aktualiausių pokalbio temų – bepiločių orlaivių keliama rizika. Lietuva ir Estija jau yra susidūrusios su incidentais, kai į jų oro erdvę pateko su karu Ukrainoje siejami dronai. Tokie atvejai, pasak Lietuvos institucijų, rodo, kad pavienių nacionalinių priemonių nepakanka, todėl Baltijos ir kitoms regiono šalims būtina glaudžiau derinti savo veiksmus[1].
Susirūpinimą didina ir tai, kad panašių incidentų fiksuota ne tik Baltijos valstybėse, bet ir Lenkijoje, Rumunijoje, Moldovoje bei kitose šalyse. Vilnius tai vertina kaip rimtą signalą, jog būtina stiprinti oro erdvės stebėjimą, reagavimo pajėgumus ir bendrą pasirengimą galimoms grėsmėms.
Dėmesys Ukrainai, gynybai ir atsparumui
Lietuvos krašto apsaugos vadovybė yra perspėjusi, kad priešiškos jėgos gali mėginti bepiločius orlaivius panaudoti ir prieš strategiškai svarbią infrastruktūrą Baltijos regione. Dėl to Lietuvos ir Estijos premjerų susitikime nemažai dėmesio bus skiriama ne tik kariniam saugumui, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugai bei pasirengimui hibridinėms atakoms.
Svarbi pokalbio dalis bus skirta ir tolesnei paramai Ukrainai. Abi šalys laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, todėl premjerai aptars sankcijų politiką, karinę bei politinę pagalbą Kyjivui ir galimybes dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos pramonėje.
M. Sinkevičius pabrėžia, kad Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių partnerystė gali tapti vienu svarbiausių regiono saugumo atramos taškų. K. Michalas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos ir Estijos požiūris į dabartinę saugumo padėtį iš esmės sutampa – abi valstybės didina investicijas į gynybą ir aktyviai remia Ukrainą.
„Rail Baltica“ ir bendri Baltijos šalių interesai
Tačiau premjerų susitikimas neapsiribos vien saugumo klausimais. Dar viena svarbi tema – bendri infrastruktūros projektai, tarp kurių išskiriama europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtra. Šis projektas laikomas strategiškai svarbiu ne tik susisiekimui, bet ir viso regiono ekonominiam bei kariniam mobilumui.
Lietuva ir Estija taip pat ketina derinti pozicijas Europos Sąjungos klausimais, ypač artėjant deryboms dėl naujo ilgalaikio Bendrijos biudžeto. Abi šalys siekia, kad jame būtų tinkamai įvertinti Baltijos regionui svarbūs gynybos, infrastruktūros ir energetinio saugumo poreikiai.
Penktadienį pokalbiai persikels į platesnį Baltijos formatą. Prie M. Sinkevičiaus ir K. Michalo prisijungs Latvijos premjeras Andris Kulbergas. Trijų valstybių vadovai neformaliame Baltijos Ministrų Tarybos susitikime aptars bendrus regiono prioritetus ir tolesnius bendradarbiavimo žingsnius.
